Pranešimas skaitytas Lietuvos kokybės vadybos ir inovacijų asociacijos bei Klaipėdos universiteto organizuotoje konferencijoje "Mokslo, meno ir verslo bendradarbiavimas socialinio kapitalo plėtotės kontekste", 2014 m. lapkričio 26 d. Pranešime atkreipiamas dėmesys į išorinės aplinkos įtaką (Lietuvos ir Europos kontekstas) Klaipėdos universiteto bendradarbiavimui su verslu, pateikiamos rekomendacijos dėl šio proceso kokybiškos plėtros. Pranešimą parengė Žinių ekonomikos forumo analitikas Arminas Varanauskas.

1. Ar verslas ir mokslas yra pasiruošę
bendradarbiauti įgyvendinant bendrus projektus?
Arminas Varanauskas
Žinių ekonomikos forumas
2014 lapkričio 26 d.

2. Išorinė aplinka

3. Europa 2020
(ex Lisabonos strategija)

4. Europa 2020
(ex Lisabonos strategija)
1. Užimtumas
2. Moksliniai tyrimai ir technologijų
plėtra (MTTP) bei inovacijos
3. Klimato kaita ir energetika
4. Švietimas
5. Skurdas ir socialinė atskirtis

5. Dabartinės silpnybės

6. Žemas MTEP finansavimo lygis
Išlaidos MTEP per dešimtmetį išaugo beveik 3 kartus
2002 m. – 345 mln. litų; 2012 m. – 1025.5 mln. litų.
Tai lygu 0.9% viso BVP, bet tai vis dar daugiau nei 2 kartus
mažiau nei ES vidurkis.
Lietuvos mokslo būklės apžvalga, 2014, MOSTA

7. Didelis tyrėjų dėstymo krūvis
Daugiau nei 46% Lietuvos tyrėjų skiria daugiau nei pusę laiko
dėstymui
ES tyrėjų yra mažiau nei 25%
Lietuvos mokslo būklės apžvalga, 2014, MOSTA

8. Mokslo ir verslo bendradarbiavimas išlieka silpnas
2009-2011 m. Lietuvos MSI iš šalies įmonių gavo 9.6 mln. litų
vertės užsakymų darbams (MTEP).
2011 m. užsakymų apimtys buvo ketvirčiu mažesnės nei 2009 m.
Lietuvos mokslo būklės apžvalga, 2014, MOSTA

9. Grėsmės

10. Nepavyks pasiekti tikslo 2020 m. MTEP nuo BVP bent 1.9%
Atsižvelgiant į BVP augimo prognozes ir vertinant pastarojo
dešimtmečio MTEP lėšų augimą – 2020 m. mūsų MTEP
investicijos sieks 1.12% nuo BVP
Lietuvos mokslo būklės apžvalga, 2014, MOSTA

11. MTEP taps pernelyg priklausomas nuo ES investicijų
ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos sudarė net
75% visų užsienio lėšų
Lietuvos mokslo būklės apžvalga, 2014, MOSTA

12. Lietuvos ūkiui gresia vidutinių pajamų spąstai
Sektoriai, Lietuvoje sukuriantys didžiausią pridėtinę vertę,
įdarbinantys daugiausiai darbuotojų išlieka gamintojai ir
paslaugų teikėjai, bet ne kūrėjai
Lietuvos mokslo būklės apžvalga, 2014, MOSTA

13. Tik pusė gyventojų domisi mokslo ir technologijų
pasiekimais
48% nėra informuoti ir jais nesidomi
Švedija – 20%, Danija – 25%.
„Eurobarometras“ teigia, jog yra teigiamas ryšys tarp žmonių
informuotumo ir inovacijų lygio šalyje
Lietuvos mokslo būklės apžvalga, 2014, MOSTA

14. KODĖL ES nusprendė, kad reikia
sumanios specializacijos ?

15. Priežastys ir sprendimai
1. 2007-2013 m. Sanglaudos fondas – 86 mlrd. EUR Europos
Sąjungos investuotų į MTEPI nedavė apčiuopiamo rezultato
matomo versle arba visuomenėje
2. Ekonominė krizė paskatino dėmesį efektyvumui ir išteklių
koncentravimui
3. Europa bando susieti deklaratyvias strategijas su konkrečiais
pinigais (sumani specializacija) arba su konkrečių iššūkių
sprendimu (Horizon 2020)
4. Mokslininkų ir verslininkų diskusijos apie iššūkius,
potencialą ir prioritetus

16. 1. Energetika ir tvari aplinka;
• Išmaniosios energijos generatorių, tinklų ir vartotojų energetinio
efektyvumo, diagnostikos, stebėsenos, apskaitos ir valdymo sistemos;
• Energijos ir kuro gamyba naudojant biomasę ar atliekas, atliekų
apdorojimas, saugojimas ir šalinimas
• Išmaniųjų mažaenergių pastatų kūrimo ir naudojimo technologija –
skaitmeninė statyba
• Saulės energijos įrenginiai bei jų panaudojimo elektros, šilumos ir vėsos
gamybai technologijos
2. Sveikatos technologijos ir biotechnologijos;
• Molekulinės technologijos medicinai ir biofarmacijai
• Pažangios taikomosios technologijos asmens bei visuomenės sveikatai
• Pažangi medicinos inžinerija ankstyvai diagnostikai ir gydimui
3. Agroinovacijos ir maisto technologijos
• Saugesnis maistas
• Funkcionalusis maistas
• Inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir perdirbimas (biorafinavimas)

17. 4. Nauji gamybos procesai, medžiagos ir technologijos
• Fotoninės ir lazerinės technologijos
• Funkcinės medžiagos ir dangos
• Konstrukcinės ir kompozitinės medžiagos
• Lanksčios produktų kūrimo ir gamybos technologinės sistemos
5. Transportas, logistika , informacijos ir ryšio
technologijos
• Sumanios transporto sistemos ir IRT
• Tarptautinių transporto koridorių valdymo ir transporto rūšių integracijos
technologijos/modeliai
• Pažangus elektroninis turinys, technologijos jam kurti ir informacinė
sąveika
• IRT infrastruktūros, debesų kompiuterijos sprendimai ir paslaugos
6. Įtrauki ir kūrybinga visuomenė
• Modernios ugdymosi technologijos ir procesai, skatinantys kūrybiškos ir
produktyvios asmenybės tapsmą
• Proveržio inovacijų kūrimo ir diegimo technologijos ir procesai

18. Ką reikia daryti dabartinėje situacijoje?

19. Universitetas – analizuoja, o verslas -
deklaruoja

20. Pasitikėjimas Universitetu neišvengiamas
be ilgalaikių įsipareigojimų

21. Strateginė partnerystė su KMTP

22. Aukščiausio lygmens vizija turi būti
suprasta visų bendruomenės narių

23. Aktyvus lobizmas Vilniuje

24. Reikalingas žmogus vertėjas/jungėjas

25. Branda ateina tik klausantis ir bendraujant
su skirtingų požiūrių žmonėmis, vertinant
įvairias nuomones
Išgirsti kito nuomonę galite tik tada jeigu
ateinate į susitikimą ir bandote įsiklausyti
Dėl bendrų tikslų susitarti yra lengva, bet
dažniausiai tai baigiasi deklaracijomis –
reikia kalbėti apie realias galimybes,
iššūkius ir problemas