2. Mieli vilniečiai,
šie metai Vilniui buvo ypatingi, nes į miestą grįžo optimizmas. Europos Sąjungos (ES) statistikos agen-
tūros „Eurostat“ duomenimis, 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu. Žmonės pagaliau vėl
tiki savo miestu, o kai turi vilties – viskas įmanoma. Gali drįsti svajoti.
Dėkoju visiems, kurie kartu, kiekvieną dieną kuria savo mylimą miestą Vilnių ir daro viską, kad gy-
venimas čia būtų patogus, spalvingas ir įdomus. Ačiū už tai, kad idėjos čia virsta realiais darbais ir
kiekvienas prie to gali prisidėti.
Džiaugiuosi, kad kartu galime priimti sprendimus, tartis, diskutuoti. Pavyzdžiui, socialiniame tinkle
Jūsų išsakytas pasiūlymas uždrausti rūkyti viešojo transporto laukimo paviljonuose Tarybos pritari-
mu įsigaliojo jau nuo šių metų pradžios.
Ačiū verslininkams ir investuotojams, kuriantiems darbo vietas vilniečiams, geresnę ir gražesnę mies-
to aplinką, dovanojantiems Vilniui dovanas.
2014 m. „The Financial Times“ leidinys „FDI Magazine“, publikuojantis pasaulinę apžvalgą apie inves-
ticijas, Vilniui skyrė pirmąją vietą pagal ekonominį investicijų efektyvumą.
Vilnius – vienintelis Lietuvoje miestas, kuriame daugėja gyventojų. Šiandien žmonės čia gauna di-
džiausią vidutinį atlyginimą, nedarbo lygis – vienas mažiausių Lietuvoje.
Dėkoju Vyriausybei, Seimui ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams, kad dirbo produktyviai,
vieningai ir priėmė daug miestui naudingų sprendimų.
Geri dalykai gimsta ten, kur renkasi geri žmonės, kur yra erdvės svajonėms. Toks yra mūsų visų Vilnius.
Artūras Zuokas
Jūsų meras
3. TURINYS
ĮDOMIOJI VILNIAUS STATISTIKA 4
SVARBIAUSI PROJEKTAI
Bernardinų sodas ir Vilniaus parkai 6
Dviračių savitarnos sistema „Cyclocity“ 8
Nauja oro linijų bendrovė „Air Lituanica“ 10
Taksi verslas Vilniuje 11
Naujieji Vilniaus aplinkkeliai 12
SAVIVALDYBĖS BIUDŽETAS
Biudžeto statistika 14
VERSLUI DRAUGIŠKAS MIESTAS
Verslas Vilniuje 20
Vidutinis atlyginimas Vilniuje 22
Investicijos Vilniuje 24
Kalvarijų turgavietė 28
Vilniaus kino biuras 30
JUDRUS MIESTAS
Vilniaus viešasis transportas 32
Vilniečio kortelė 34
Sostinės keliai 36
ŠILTAS IR KONKURENCINGAS MIESTAS
Šildymas Vilniuje 38
Vanduo 46
Pastatų atnaujinimas 48
Pastatų energinio efektyvumo žemėlapis 49
Komunalinės paslaugos 50
Atliekų rūšiavimas 51
E. MIESTAS
Išmanūs sprendimai miestui 52
El. paslaugos 54
RŪPESTINGAS MIESTAS
Darželiai ir mokyklos 56
Socialinė pagalba 58
Socialinė pagalba vaikams 60
Sveikata, slauga ir globa 62
SVEIKAS IR SVETINGAS MIESTAS
Sportiškas Vilnius 64
Svarbūs vizitai 66
Turistai Vilniuje 67
KULTŪROS MIESTAS
Šventės, festivaliai, mugės 70
Vilniaus bibliotekos 74
SAUGUS MIESTAS
Tvarka Vilniuje 76
PROJEKTAS „DOVANA VILNIUI“ 78
SANTRAUKA 80
6. SVARBIAUSI PROJEKTAI
Bernardinų sodas ir Vilniaus parkai
Naujai atgijusio ir atgavusio istorinį pavadinimą (vartotą nuo XV a. pabaigos iki pat Antrojo pasaulinio
karo), Bernardinų sodo parke sukurta autentiška XIX a. aplinka (dailininkas V. Štrausas), pasodinta per
40 tūkst. augalų, įrengtas tvenkinys su tilteliu, trys fontanai, sutvarkyta Vilnios krantinė.
Įdomioji statistika
• Sodo rekonstrukcijos kaina - beveik 20 mln. Lt.
• ES struktūrinių fondų parama – 10 mln. Lt.
• Kasmetinis išlaikymas – 0,5 mln. Lt. Už šiuos pinigus bus tvarkomi gėlynai, takai, sodinami augalai,
atnaujinami želdynai.
NAUDINGA ŽINOTI
Bernardinų sodas – Vilniaus m. viešasis parkas, valstybės saugoma kultūros paveldo vietovė.
Parką prižiūri ir tvarko Savivaldybės viešoji įstaiga „Vilniaus miesto parkai“.
Organizuoti komercinius filmavimus, šeimyninius renginius, naudoti laikinuosius statinius ir įrangą,
prekiauti ar teikti paslaugas galima tik turint VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ administracijos leidimą.
Parke draudžiama rūkyti ir važinėti dviračiais.
Bernardinų sodas atidarytas lankytojams 7–22 val.
Daugiau informacijos
VšĮ „Vilniaus miesto parkai“, M. K. Čiurlionio g. 100, 03100 Vilnius
Tel. + 370 5 261 1037
www.vilniausparkai.lt
6
7. Kitos žaliosios ir viešosios erdvės
2013 m. buvo parengti projektiniai
siūlymai teritorijoje tarp Geležinio Vilko,
Kalvarijų, Žalgirio gatvių ir Konstitucijos
prospekto formuoti naujas viešąsias
erdves, kaip antai:
• Giedraičių g. pėsčiųjų zona;
• Lvovo g. pėsčiųjų zona;
• Kernavės g. pėsčiųjų zona;
• Šnipiškių skveras;
• S. Fino ir Daugėliškio g. pėsčiųjų zona;
• Konstitucijos pr. pėsčiųjų zona.
2013 m. pradėti rengti 7 skverų (Broniaus
Laurinavičiaus, Malkų turgaus, Vilniaus
geležinkelio stoties ir kt.) tvarkymo
projektai.
2014 m. planuojama pradėti rengti
techninį Reformatų skvero sutvarkymo
projektą.
Bernardinų sodas ir Vilniaus parkai
ŠEŠKINĖ
ŠNIPIŠKĖS
ŽIRMŪNAI
RASOS
ŽVĖRYNAS
KAROLINIŠKĖS
VIRŠULIŠKĖS
LAZDYNAI
ANTAKALNIS
SENAMIESTIS
Televizijos
bokštas
Vilniaus m.
savivaldybė
Gedimino
pilis
Arkikatedra
Rotušė
VINGIO
PARKAS
SANTUOKŲ
RŪMŲ PARKAS
REFORMATŲ
PARKAS
MISIONIERIŲ
SODAI
P. CVIRKOS
SKVERAS
JAMONTO
PARKAS
OZO
PARKAS
VOKIEČIŲ
GATVĖS PĖSČIŲJŲ
PASAŽAS
BERNARDINŲ
SODAS
BELMONTAS
PASAKŲ PARKAS
SAPIEGOS
PARKAS
ŠEŠKINĖS
OZAS
KAROLINIŠKIŲ
KRAŠTOVAIZDŽIO
DRAUSTINIS
Vilniaus parkai
7
8. SVARBIAUSI PROJEKTAI
Dviračių savitarnos sistema
„Cyclocity Vilnius“
2013 m. liepą Vilniuje įdiegta dviračių savitarnos sistema „Cyclocity Vilnius“. 33-ose savitarnos stotelė-
se, išdėstytose 300–500 m atstumu, ištisą parą visomis savaitės dienomis galima nuomoti dviračius.
Pernai ilgalaike dviračių nuoma naudojosi 5 tūkst. 148 vilniečiai ir miesto svečiai. Šiemet bus įrengta dar
12 nuomos puktų, o dviračių skaičius padidės iki 300.
Dviračių nuomos punktų žemėlapis
Populiariausi dviračių nuomos punktai:
1. 12-asis – Vinco Kudirkos aikštėje;
2. 15-asis – prie Martyno Mažvydo
bibliotekos;
3. 14-asis – Lukiškių aikštėje;
4. 2-asis – Barboros Radvilaitės gatvėje;
5. 22-asis – prie Centrinės universalinės
parduotuvės (CUP).
Kuo paprasčiau ir ramiau važinėtis
mieste padės išmanioji programėlė
„AllBikesNow“ – ją galima
nemokamai atsisiųsti iš „App store“
ir „Google Play“.
8
9. Dviračių savitarnos sistema „Cyclocity Vilnius“
NAUDINGA ŽINOTI
Dviračių savitarnos sistema „Cyclocity Vilnius“, veikiančia ištisą parą visomis savaitės dienomis, gali
naudotis 14 metų sukakę asmenys, turintys „Cyclocity Vilnius“ kortelę ar Vilniečio kortelę arba 3 dienų
bilietą.
„Cyclocity Vilnius“ korteles galima pasiimti šiose platinimo vietose:
• Miesto stiliaus centre „Europa“ (Informacijoje);
• Turizmo informacijos centruose – Vilniaus g. 22, Didžioji g. 31, Šventaragio g. 2;
• SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Klientų aptarnavimo centre – Gedimino pr. 9A (Vinco Kudirkos a.).
Daugiau informacijos
Nemokamas pagalbos centro tel. + 370 800 22 008
www.cyclocity.lt
0 30 60 90 120 min.
3 d.
6 mėn.
- 10 Lt
- 48 Lt
Nuo 26 m.
30 d.
6 mėn.
- 14 Lt
- 69 Lt
14–26 m.
VILNIEČIO
KORTELĖ
+ ARBA ARBA
Cycl
city
Vilnius
3D.
BILIETAS
1,5 Lt
ANTRASIS
PUSVALANDIS
+1,5 Lt
TREČIASIS
PUSVALANDIS
+5 Lt
KETVIRTASIS
IR KITI
PUSVALANDŽIAI
+12 Lt
6,5 Lt 18,5 Lt
PIRMAS
PUSVALANDIS
NEMOKAMAI
2013 m.
BUVO
5148ILGALAIKIAI
VARTOTOJAI
(14-77 m.)
>550KARTŲ
PER VIENUS
METUS
VIDUTINIŠKAI
VAŽIAVO
1
Rugsėjo
20d.
1900KARTŲ
BUVO
VAŽIUOTA
105344KARTUS
BUVO
VAŽIUOTA
PER VIENUS
METUS
NR 160
PER METUS567KARTUS
DVIRATIS REKORDININKAS
VAŽIAVO
PER METUS347KARTUS
VARTOTOJAS REKORDININKAS
VAŽIAVO
7KARTUS
PER VIENĄ
DIENĄ
VIDUTINIŠKAI
VAŽIAVO
1
48Lt
Nuo 26 m.
69Lt
14 - 26 m.
Sezoninė narystė
3 dienų bilietas
30 dienų narystė
14Lt
10Lt
9
10. Skrydžių kryptys
Amsterdamas
Nauja oro linijų bendrovė „Air Lituanica“
Situacija
Lietuvos sostinė, nesant joje nacionalinio oro ve-
žėjo, užsienio turistams ir svečiams tapo sunkiai
pasiekiama. Vilnius neturi nei uosto, nei tinkamo
susisiekimo geležinkeliu (palyginti su Ryga ir Ta-
linu), situacija pagerės įgyvendinus europinės vė-
žės „Rail Baltica“ projektą.
Nauja oro linijų bendrovė „Air Lituanica“SVARBIAUSI PROJEKTAI
Sprendimas
Tikintis atgaivinti lietuviškas oro linijas – buvo su-
kurtas ambicingas Vilniaus miesto savivaldybės
projektas „Air Lituanica“.
2013 m. birželio 30 d. pakilo pirmasis kompanijos
„Air Lituanica“ lėktuvas į Briuselį, o šiandien orlai-
viai skrenda šešiais reguliariais maršrutais: į Ber-
lyną, Briuselį, Miuncheną, Paryžių, Prahą ir Taliną.
Šiemet planuojamos dvi naujų kelionių kryptys – į
Amsterdamą ir Rusiją. Vasarą vykdomi trys se-
zoniniai skrydžiai į Geteborgą, Malmę (Švedija) ir
Bilundą (Danija). „Air Lituanica“, pasiekusi 12 proc.
Vilniaus oro uosto kompanijų rinkos, šiais metais
yra užsibrėžusi skraidinti daugiau kaip 150 tūkst.
keleivių ir būti viena lyderių tarp Vilniaus oro uoste
veikiančių tradicinių vežėjų.
Tarptautinė kompanija „Ernst & Young Baltic“ yra
apskaičiavusi, kad bendrovės „Air Lituanica“ lėk-
tuvais atskraidinti keleiviai Vilniųje išleido daugiau
kaip 15,5 mln. litų. Tarptautinės oro uostų tarybos
(angl. Airports Council International) duomenimis,
bendrasis oro transporto poveikis Lietuvos eko-
nomikai gana didelis – beveik 12 tūkst. darbo vie-
tų ir 420 mln. eurų, tai yra 1 mlrd. 449 milijonai
litų bendrosios pridėtinės vertės. „Air Lituanica“,
per pusmetį skraidinusi apie 50 tūkst. keleivių,
netiesiogiai jau yra sukūrusi apie 100 darbo vietų.
29 995
Vilnius
Ryga
Talinas
48 531
2012 2013
68 572
67 407
32 778
37 856
2 208 097
Vilnius
Ryga
Talinas
2 206 791
4 767 764
4 793 213
2 661 869
2012 2013
1 958 801
Pervežta keleivių
Skrydžių skaičius
Oro uostų statistika
Šaltinis: Tarptautinis Vilniaus oro uostas
Viename populiariausių aviacijos internetinių
portalų (anna.aero) įvertinant oro kampani-
jas, „Air Lituanica“ atsidūrė tarp didžiausių ir
greičiausiai augančių naujų oro kompanijų
Europoje.
10
11. SVARBIAUSI PROJEKTAI Taksi verslas Vilniuje
Taksi verslas Vilniuje
Viešoji įstaiga „Vilnius veža“, įkurta Vilniaus mies-
to savivaldybės tarybos sprendimu, teikia vilnie-
čiams ir miesto svečiams skaidrias, kokybiškas
taksi paslaugas. Siekiama, kad taksi paslaugos
taptų viešojo transporto dalimi.
Situacija
Dar 2012 m. Valstybinė mokesčių inspekcija ir
Kriminalinės policijos biuras, atlikę kratas 30-
yje sostinės taksi įmonių, pareiškė jų vadovams
įtarimus dėl bandymų nuslėpti mokesčius prisi-
dengiant nepelninga taksi veikla. Vilniaus miesto
savivaldybė taip pat nuolat gauna gyventojų ir
užsieniečių skundų dėl taksi vairuotojų apgaudi-
nėjimo.
Sprendimas
Pažymėtina, kad VšĮ „Vilnius veža“ 2013 m. su-
mokėjo beveik 1 mln. Lt mokesčių valstybei – tai
yra beveik 20 kartų daugiau už kai kurias kartu
sudėjus 2009 m. taksi rinkoje veikiančias įmones,
turinčias gerokai didesnį automobilių parką.
„Vilnius veža“ pirmoji sostinėje pradėjo spausdinti
taksi keleiviams čekius – juose nurodomas kelio-
nės atstumas, kaina už kilometrą, galutinė važia-
vimo kaina ir taksi vairuotojo kodas.
2012 m. rudenį pradėjusi veiklą su 8 taksi auto-
mobiliais, VšĮ „Vilnius veža“ visiškai pakeitė Vil-
niaus taksi įvaizdį: sukūrė 149 darbo vietas, įstei-
gė skambučių centrą ir jau yra vežusi 300 tūkst.
su viršum keleivių. Šiandien taksi paslaugas teikia
40 naujų „Volkswagen Touran“ automobilių, kurie
atitinka Euro5 standartą.
Vilniaus miesto savivaldybė yra dėkinga visoms
sostinėje skaidrią taksi veiklą plėtojančioms ir ke-
leiviams kokybiškas paslaugas teikiančioms įmo-
nėms – SMART taksi, „Jazz Express“ ir kitoms.
11
12. SVARBIAUSI PROJEKTAI
Naujieji Vilniaus aplinkkeliai
2013 m. Vilniuje transporto eismas ypač pagyvėjo
atidarius Vakarinio aplinkkelio II ir išorinio Pietinio
aplinkkelio I etapus. Projektus įgyvendinti padėjo
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Finansų, Susi-
siekimo ir Ūkio ministerijos, Transporto investi-
cijų direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija
prie Susisiekimo ministerijos.
Vakarinis aplinkkelis
2013 m. lapkričio 19 d. (pusmečiu anksčiau nei
planuota) buvo atidarytas Vakarinio aplinkkelio II
etapas – nuo Loretos Asanavičiūtės g. iki Ozo g.
nutiesta 2,84 km ilgio dviejų krypčių šešių eismo
juostų aplinkkelio atšaka, pastatyti 4 viadukai: trys
– transporto, vienas – pėsčiųjų ir dviratininkų. Pro-
jekto vertė – 211 mln. Lt.
Vakarinio aplinkkelio II etapą eismo specialistai
vertina kaip vieną sėkmingiausių. Planuota, kad
2014 m. kasdien šiuo keliu važinės 25,9 tūkst.
automobilių, tačiau naujausi duomenys rodo, jog
lūkesčiai viršyti dvigubai – aplinkkeliu kasdien va-
žiuoja 58,7 tūkst. automobilių.
Įdomioji Vakarinio aplinkkelio statistika
• 2,84 km ilgio dviejų krypčių šešių eismo juostų aplinkkelio atšakai (nuo Loretos Asanavičiūtės iki Ozo
g.) nutiesti panaudota per 83 tonas arba daugiau kaip 4 tūkst. 100 sunkvežimių asfalto.
• Asfalto dangos storis – 30 cm.
• Naujų 4 viadukų ilgis 46–49 m, viadukų plotis 4–33 m.
• Daugiau kaip 80 proc. aplinkkelio nutiesta 6–14 m gylio iškasose, todėl, formuojant aplinkkelio
sankasą, per 10 mėn. buvo iškasta 1 mln. su viršum kubinių metrų grunto (palyginti, nusidriektų
gruntą vežusių sunkvežimių eilė 800 km atstumu nuo Vilniaus iki Kijevo).
• Per 20 mėn. aukštos įtampos (110 kWh) elektros oro linija pakeista požemine.
• Bendras paklotų požeminių kabelių ilgis – 12,37 km.
• Lietaus nuotekynės tinklui įrengti sunaudota per 8 km įvairaus diametro vamzdžių.
• Sumontuota 417 apšvietimo atramų ir 3 tūkst. 400 atšvaitų kelio dangoje ir bortuose.
• Aplinkkelio trasoje įrengta 39 tūkst. 275 m bortų ir 7 tūkst. 100 m metalinių atitvarų.
12
13. ŠEŠKINĖ
JUSTINIŠKĖS
FABIJONIŠKĖS
ŠNIPIŠKĖS
NAUJASIS MIESTO
CENTRAS
ŽIRMŪNAI
NAUJININKAI
GARIŪNAI
GRIGIŠKĖS
RASOS
ŽVĖRYNAS
LAZDYNAI
PILAITĖ
KAROLINIŠKĖS
VIRŠULIŠKĖS
VERKIAI
ANTAKALNIS
PANERIAI
VILKPĖDĖ
NAUJAMIESTIS
SENAMIESTIS
CENTRAS
Vakarinis aplinkkelis
PER1DIENĄ važiavo 58 700
1 ETAPAS
2 ETAPAS
3 ETAPAS
Išorinis pietinis aplinkkelis
7,6km = 218mln. Lt
2,84km + 4 = 211mln. Lt.
A3Vilnius-Minskas
A1 Vilnius-Kaunas
A14 Vilnius-Utena
A2 Vilnius-Panevėžys
E272 Vilnius-Panevėžys
E85 Vilnius-Kaunas-Klaipėda
E85 Vilnius-Lyda
202
PLANUOJAMAS LOGISTIKOS CENTRAS
Savanorių
pr.
Žirnių g.
Minsko pl.
Liepkalniog.
Tūkstantmečio g.
GeležinioVilkog.
Moletųpl.
Ukmergėsg.
Oslo g.
RYTINĖ
MIESTO DALIS
PIETINĖ
MIESTO DALIS
ŠIAURINĖ
MIESTO DALIS
PIETVAKARIŲ
MIESTO DALIS
ŠIAURĖS
VAKARŲ
MIESTO DALIS
Vilniaus aplinkkeliai
Išorinis Pietinis aplinkkelis
2013 m. gruodžio 19 d. Vilniuje buvo atidarytas
išorinis Pietinis aplinkkelis – rekonstruota 7,6 km
ilgio Kirtimų g. atšaka (nuo Gariūnų g. ir Savano-
rių prospekto sankryžos iki Kirtimų g. ir Eišiškių
plento sankirtos). Pietinio aplinkkelio projekto sta-
tybos darbų 2011–2013 m. bendra kaina – apie
218 mln. Lt.
2017–2018m.numatomatiestišioaplinkkelio2km
ilgio atšaką iki Vilniaus viešojo logistikos centro.
Kiti projektai
2013 m. atidaryta (3 mėn. anksčiau nei planuota)
3,48 km ilgio eismo atšaka – nuo Vilniaus tarptau-
tinio oro uosto iki Žirnių gatvės – ne tik pagerino
susisiekimą su tarptautiniu Vilniaus oro uostu, bet
ir sujungė į vieną visumą svarbiausius Lietuvos ke-
lius (magistrales): E85 Vilnius–Kaunas–Klaipėda,
E28 Vilnius–Minskas, E272 Vilnius–Panevėžys ir
E85 Vilnius–Lyda. Projekto vertė – 53 mln. Lt.
Šiemet bus užbaigta Geležinio Vilko g. rekonstruk-
cija (jau atlikta du trečdaliai visų darbų). Nauju via-
duku, pastatytu tarp A. Goštauto ir V. Pietario ga-
tvių, kasdien galės važiuoti 16 tūkst. automobilių,
o kelionės laikas sutrumpės beveik du kartus. Pro-
jekto vertė viršija 30 mln. Lt.
NAUDINGA ŽINOTI
Daugiau informacijos apie transporto infrastruktūros ir gatvių plėtrą bei remontą galima gauti
Savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamente.
Trumpasis informacijos nr. 1664.
Prireikus informacija teikiama ir elektroniniu būdu – registruotis
www.vilnius.lt/problemos.
Vilniaus aplinkkeliai
13
14. GPM mokesčio dalis perskirstyta valstybės kitoms savivaldybėms
GPM dalis, tenkanti kitoms savivaldybės už darbuotojus,
kurie dirba Vilniuje, bet gyvena kitoje savivaldybėje
IŠKELIAUJA IŠ VILNIAUS
LIEKA VILNIEČIAMS
GPM dalis tenkanti Savivaldybės biudžetui
GPM mokesčio dalis tenkanti valstybės biudžetui
Valstybei
Kitoms savivaldybėms
už dirbančius Vilniuje
(neprisiregistravę
Vilniuje)
337 mln. 547 tūkst.
459 mln. 845 tūkst.
1 mlrd. 605 mln. 151 tūkst. Lt
307 mln. 609 tūkst.
Valstybė perskirsto
kitoms savivaldybėms
837 mln. 696 tūkst.
1 mlrd. 942 mln. 698 tūkst.
100 mln. 142 tūkst.
18 mln. 251 tūkst.
123 mln. 266 tūkst.
KLAIPĖDA 287 mln. 390 tūkst.
246 mln. 635 tūkst.
KAUNAS 578 mln. 143 tūkst.
19 mln. 16 tūkst.
221 mln. 842 tūkst.
SAVIVALDYBĖS BIUDŽETAS
Biudžeto statistika
Šios kadencijos Savivaldybės taryba nuo 2012 m. nuosekliai vykdo finansų taupymo ir pajamų didini-
mo programą. Rezultatas iki 2015 m. – sutaupyti 345 mln. Lt. Daugiausia sutaupyta ir gauta pajamų
pertvarkius Vilniaus viešąjį transportą (108 mln. Lt), taip pat efektyviau panaudojant turtą ir vykdant
privatizaciją (107 mln. Lt).
Pagrindinis savivaldybių finansavimo šaltinis – toje teritorijoje gyvenančių ir dirbančių asmenų gyven-
tojų pajamų mokestis (GPM), tai yra 15 proc. nuo darbuotojo gaunamų pajamų. Pernai Vilniuje dirban-
tys žmonės sumokėjo beveik 2 mlrd. Lt GPM, tačiau miesto biudžete liko tik mažiau nei penktadalis
– 337 mln. Lt. Visa kita iškeliavo į valstybės biudžetą ir kitas savivaldybes:
• didžioji dalis, tai yra 837 mln. Lt, vilniečių GPM buvo perskirstyta kitoms savivaldybėms;
• beveik 500 mln. Lt nukeliavo į valstybės biudžetą.
GPM surinkimas ir paskirstymas didžiuosiuose miestuose 2013 m. (Lt)
FINANSŲ VALDYMO
REZULTATAS
PER 4 METUS
SUMAŽINTOS
IŠLAIDOS
PADIDINTOS
PAJAMOS =345mln. Lt+
14
15. Biudžeto statistika
Pernai Vilnius surinko 400 mln. Lt GPM daugiau nei planavo Finansų ministerija.
Visose Lietuvos savivaldybėse Gyventojų pajamų mokestis lieka ten, kur jis surenkamas, išskyrus ke-
turis miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Mažeikius. Šie miestai vadinami donorais, kurių gyventojai re-
mia kitas savivaldybes – jų vaikų darželių plėtrą, kelių remontą ir pan.
Vilnius moka už likusios Lietuvos skurdą. Ekonomiškai silpni regionai reikalauja
finansinės paramos ir centralizuoto lėšų perskirstymo jų naudai. O tokiu būdu
šie regionai tampa ekonomine našta daugiau pajėgumų turintiems miestams ir
regionams.
www.delfi.lt, 2013 m. lapkričio 7 d.
Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas.
Vilniuje sumokamas Gyventojų pajamų mokestis (GPM)
307 mln. 609 tūkst. Lt pervedami papildomai
kitoms savivaldybėms už dirbančiuosius Vilniuje
837 mln. 696 tūkst. Lt subsidijuojamos 57
savivaldybės, kurioms neužtenka savų pajamų
459 mln. 845 tūkst. Lt tenka valstybės biudžetui
337 mln. 547 tūkst. Lt lieka Vilniaus gyventojams
Vienam vilniečiui – 2 189 Lt
Pernai Seimas Vyriausybės teikimu patvirtino nutarimą, kad nuo 2014-ųjų GPM dalis, atiteksianti Vil-
niui, padidinta nuo 42 iki 48 proc. Ekspertų skaičiavimu, Vilnius gali dalintis ir šelpti kitus, tačiau miesto
reikmėms, turėtų likti ne mažiau nei 60 proc. jo gyventojų sumokamo GPM. Vilniaus miesto savivaldybė
sieks, kad Vilniui liekanti GPM dalis jau kitąmet sudarytų 55 proc., o 2016 m. – 60 proc.
IŠKELIAUJA IŠ VILNIAUS
1 mlrd. 605 mln. 151 tūkst. Lt
15
16. SAVIVALDYBĖS BIUDŽETAS
Vilniaus miesto skolos susidarė dėl kelių priežas-
čių. Svarbiausioji – ydingas Valstybės biudžeto
pajamų perskirstymas, kai savivaldybių sąskaita
dengiami valstybės įsipareigojimai. Tai yra miestui
deleguota daugybė funkcijų – dalinti pašalpas, su-
teikti socialinį būstą, nemokamai vežti visuomeni-
niu transportu tam tikras asmenų grupes, tačiau
tam pakankamai neskiriama biudžeto lėšų.
Šios kadencijos Savivaldybės taryba ir adminis-
tracija, įvedusios griežtas taupymo priemones,
perfinansavusi dalį skolų ir optimizavusi viešo-
jo transporto bei kitų įmonių darbą, jau sutaupė
daugiau nei 70 mln. Lt, tai yra beveik 15 proc. visų
savarankiškų Savivaldybės pajamų, iki 2015 m.
planuojama sutaupyti 345 mln. Lt.
Vilniaus miesto biudžetas – 1,2 mlrd. Lt, o miesto
skola – 1,1 mlrd. Lt, taigi skolos santykis gerokai
mažesnis nei valstybės įsipareigojimų. Mūsų vals-
tybės biudžetas 21 mlrd. Lt, o valstybės skola –
beveik 53 mlrd. Lt. Vyriausybė per praėjusius ke-
tverius metus skolinosi itin daug – skola padidėjo
dvigubai.
2000 11 15 - 2003 04 09
KADENCIJA KADENCIJAKADENCIJA KADENCIJA
2003 04 09 - 2007 04 08 2007 04 17 - 2011 04 19 2011 04 19
2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013
236,8 mln. 247,2 mln.
274 mln.
457,3 mln.
607,6 mln.
704,6 mln.
798,9 mln.
896,2 mln.
292,8 mln.
244,7 mln. 252,2 mln.
1 mlrd. 139,1 mln.
52 mlrd. 700 mln.
27 mlrd.
Valstybės skola
11 mlrd. 200 mln.
289,3 mln.
Vilniaus miesto ir valstybės skolos dinamika (Lt)
„Ekonominio sunkmečio metais Vyriausybė didelę dalį finansinės naštos permetė ant Savivaldybių pečių.“
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO – OECD), „Biudžeto planavimas Lietuvoje“.
„Vyriausybė netinkamai planavo Gy-
ventojų pajamų mokesčio pajamas
Savivaldybės biudžete ir dėl to miestas
negavo 227 mln. Lt. Ydingas planavi-
mas buvo vienas iš svarbiausių veiks-
mų, nulėmusių nemažą skolų didėjimą
2007–2010 m.“
UAB „PricewaterhouseCoopers“ audi-
torių išvada dėl Vilniaus m. finansinių
įsiskolinimų susidarymo priežasčių.
Vilniaus miesto ir valstybės biudžetas
bei skola 2013 m. (mlrd. Lt)
VALSTYBĖS
BIUDŽETAS
VALSTYBĖS
SKOLA
VILNIAUS
MIESTO
BIUDŽETAS
VILNIAUS
MIESTO
SKOLA
21,39*
52,7
1,2*
1,1
* Biudžeto pajamos be ES lėšų
16
17. Biudžeto statistika
Vilniaus miesto savivaldybės skolos:
• 2001 m. skola buvo 289,3 mln. Lt;
• 2007 m. po itin daug statybų ir investicijų mieste, skola ne padidėjo, bet sumažėjo iki 274 mln. Lt;
• per 2008–2011 m. kadenciją, kai pasikeitė trys sostinės merai ir, ekspertų vertinimu, miestą apėmė
sąstingis, skola išaugo tris kartus – daugiau nei 800 mln. Lt;
• šios kadencijos savivaldybės tarybai teko perimti daugybę įsipareigojimų ir skolų iš ankstesnių
laikotarpių. Savivaldybė šiuo metu neviršija Seimo nustatytų skolinimosi limitų ir dar šiais metais
planuojama grąžinti trečdalį visų Vilniaus skolų.
Vilniui skiriama mažiausiai Europos Sąjungos paramos visoje Lietuvoje
pagal regioninius projektus.
Vienam gyventojui tenkančios ES regioninių fondų lėšos apskritimsVienam gyventojui tenkančios ES regioninių fondų lėšos apskritims
TELŠIŲ
APSKRITIS
1816Lt
ŠIAULIŲ
APSKRITIS
926Lt
PANEVĖŽIO
APSKRITIS
855Lt
UTENOS
APSKRITIS
1712Lt
VILNIAUS
APSKRITIS
410Lt
KAUNO
APSKRITIS
557Lt
MARIJAMPOLĖS
APSKRITIS
1269Lt
ALYTAUS
APSKRITIS
1623Lt
TAURAGĖS
APSKRITIS
1813Lt
KLAIPĖDOS
APSKRITIS
548Lt
VILNIAUS
MIESTAS
169Lt
LIETUVA
833Lt
VILNIUS
169Lt
Šaltinis: Vidaus reikalų ministerija
17
18. SAVIVALDYBĖS BIUDŽETAS
Biudžeto pajamos vienam gyventojui Vilniuje šiais metais siekia 2,1 tūkst. Lt. Palyginti Rygoje –
3,5 tūkst., Taline – 3,9 tūkst. Lt. Ryga planuoja surinkti 2,5 mlrd. Lt., jos biudžeto skolos siekia 2,4 mlrd.
Lt. Talino pajamos – 1,6 mlrd. Lt, skolos siekia beveik pusę planuojamo biudžeto – 700 mln. Lt.
Vilniaus, Rygos ir Talino biudžetas, skola ir biudžeto pajamos vienam gyventojui
Savivaldybės finansiniai šaltiniai (2013–2014 m.)
2014 m.
2013 m.
1 mlrd. 377mln. Lt
Skolintos lėšos
Skolintos lėšos
Europos Sąjungos lėšos
Europos Sąjungos lėšos
Biudžeto pajamos
Biudžeto pajamos
76,5 %
73,5%
10,8 %
18,1 %
4,7 %
8,6 %
2,3 %
1,8 %
1,2 %
2,5 %
Privatizavimo fondo pajamos
Privatizavimo fondo pajamos
Kelių priežiūros ir plėtros programa
Kelių priežiūros ir plėtros programa
1 mlrd. 516mln. Lt
VILNIUS
TALINAS
RYGA
Biudžeto pajamos vienam gyventojui
Biudžeto pajamos vienam gyventojui
Biudžeto pajamos vienam gyventojui
* Biudžeto pajamos be ES lėšų. Su ES lėšomis – 1,5 mlrd. Lt
3 589 Lt
3 984 Lt
2 189 Lt
1,6 mlrd. Lt
700 mln. Lt
2,5 mlrd. Lt
2,4 mlrd. Lt
1,2 mlrd. Lt *
1,1 mlrd. Lt
Biudžetas
Skola
Biudžetas
Biudžetas
Skola
Skola
18
19. ES paramos lėšos 2007–2013 m. finansavimo periodu (Lt)
996 mln. 243 tūkst.
90 mln. 605 tūkst.
139 mln. 406 tūkst.
2013 m. sprendėme finansinius klausimus ir padėjome pagrindus miesto
finansiniam stabilumui ateityje. Nuolat kontroliuojame svarbių sutarčių vykdymą (pvz.,
Kalvarijų turgavietės nuoma), išklausome įvairių sričių atstovų pasiūlymus, palaikome
svarbius tarptautinius ryšius. Nuolat auga tiesioginių užsienio investicijų srautas į miesto
ekonomiką. 2013 m. jis pasiekė 25,9 mlrd. Lt ir per metus padidėjo.
Kęstutis Nėnius, Ekonomikos ir investicijų komitetas
Savivaldybės biudžetas pagal programas, 2014 m.
Savivaldybės administracinės
ir paskolų grąžinimo išlaidos
211,3 mln. Lt
Kultūros plėtra 1,4%
18,5 mln. Lt
Miesto infrastruktūros
objektų priežiūra
ir modernizavimas
86,3 mln. Lt
Kūno kultūros ir sporto
plėtra 1,7%
22,2 mln. Lt
Socialinės apsaugos plėtojimas,
skurdo bei socialinės atskirties
mažinimas
221,9 mln. Lt
Iš viso:
1 mlrd. 288 mln. 600 tūkst. Lt
Sveikatos apsauga 1%
(poliklinikos ir ligoninės finansuojamos
iš gyventojų sveikatos draudimo įmokų)
13,4 mln. Lt
Vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų
ugdymas 605,7 mln. Lt
Kitos programos
109,3 mln. Lt
47%
16,4%
17,2%
8,5%
6,8%
Biudžeto statistika
19
20. VERSLUI DRAUGIŠKAS MIESTAS
Verslas Vilniuje
2013 m. tiesioginės užsienio investicijos sostinė-
je sudarė 25,9 mlrd. Lt ir per metus padidėjo de-
šimtadaliu. Vilniaus apskrityje sukuriama 40 proc.
Lietuvos BVP. Statistikos departamento duomeni-
mis, 2014 m. pradžioje Vilniuje veikė 30 tūkst. su
viršum įmonių. Per metus jų padaugėjo 10 proc.
Naujai įregistruotų smulkių ir vidutinių įmonių
sostinėje 2014 m. pradžioje buvo 11 tūkst. 663.
Verslo liudijimai
Kasmet Vilniaus miesto savivaldybės taryba tvir-
tina verslo liudijimų kainą. Šiemet nustatyta pati
mažiausia verslo liudijimų, kuriuos išduoda Vil-
niaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija,
kaina – 1 tūkst. 800 Lt.
Plėtra ir statybos leidimai
Laiku patvirtintas detalusis planas skatina staty-
bų ir miesto ekonomikos plėtrą. Viena priežasčių,
nulėmusių Švedijos kompanijos IKEA atėjimą į Vil-
nių, buvo laiku (per 6 mėn.) patvirtintas detalusis
planas. Tokio greito sprendimo negalėjo pasiūlyti
nė vienas regiono miestas.
2011–2013 m. patvirtintų detaliųjų planų skaičius
Vilniuje išaugo daugiau kaip du kartus, o vidutinė
patvirtinimo trukmė sumažėjo nuo 12 mėn.
(2011 m.) iki 6 mėn. (2013 m.).
Sparčiai didėja išduotų statybos leidimų skaičius.
2013 m. jų išduota 3 tūkst. 339. Palyginti, 2010 m.
buvo išduota 2 tūkst. 474 statybos leidimų.
BARZDASKUČIAI RESTORANAS-TEATRAS VAIKAMS
„KUKUMUKU“
PASAULYJE PIRMAUJANTI INTERNETO
PORTALŲ KŪRIMO PLATFORMA „WIX“
20
21. Ypatingą dėmesį skyrėme kompensacijoms už negrąžintą žemės nuosavybę.
2013 m. patvirtinome ir pradėjome rengti 32 detaliuosius planus, kuriuos pabaigus
bus grąžinta daugiau nei 1 tūkst. žemės sklypų. Atkreipėme dėmesį į projektavimo
kokybę irpriėmėme sprendimus siekiant apsaugoti bei plėtoti bendruosius miesto
urbanistikos komponentus – miesto siluetą, panoramą, vaizdų įvairovę.
Gžegož Sakson, Plėtros komitetas
Verslas Vilniuje
NAUDINGA ŽINOTI
Dėl leidimo prekiauti viešosiose vietose patartina kreiptis į Verslo licencijavimo ir leidimų skyrių (tel.
+ 370 5 211 2286) arba registruotis svetainės www.vilnius.lt skiltyje „E. miestas“.
Prašymą gauti statybos leidimą galima užpildyti interneto svetainėje www.planuojustatyti.lt arba
kreiptis į Savivaldybės Statybos dokumentų skyrių, tel. + 370 5 211 2532.
Visa informacija apie išorinės reklamos įrengimą suteikiama tel. + 370 5 211 2523.
Leidimą įrengti reklamą galima užsakyti interneto svetainės www.vilnius.lt skiltyje „E. miestas“.
Patvirtinti detalieji planai Vilniuje Išduota statybą leidžiančių
dokumentų (2012–2013 m.)
Vilniuje įregistruotos mažos ir vidutinės įmonės
2014
2013
>30 000
ĮMONIŲ+10 % IŠ JŲ
11 663
NAUJAI
ĮREGISTRUOTOS
27 000
ĮMONIŲ
21
22. VILNIAUS M.
SAVIVALDYBĖ
2 684Lt
BENDRAI LIETUVOJE, BE
VILNIAUS M. SAVIVALDYBĖS
1 997Lt
VERSLUI DRAUGIŠKAS MIESTAS Vidutinis atlyginimas Vilniuje
Vidutinis atlyginimas Vilniuje
Vilniaus miesto savivaldybė pirmoji pradėjo taikyti
tokią praktiką: teikėjai viešųjų pirkimų sutartyse
darbuotojams, vykdantiems pirkimo sutartį, įsi-
pareigoja mokėti ne mažesnį kaip 90 proc. darbo
užmokestį pagal naujausius oficialius Statistikos
departamento duomenis, teikiamus konkrečioms
ekonominės veiklos sritims Vilniuje. Europos Ko-
misija šią Savivaldybės iniciatyvą įvertino kaip tei-
giamą ir geros praktikos pavyzdį.
Visa tai daro reikšmingą įtaką valstybės ekono-
mikai – didėja BVP, darbo našumas, auganti per-
kamoji galia skatina vidaus vartojimą. Didesnis
valstybės ir savivaldybės biudžetas leidžia plėsti
miesto infrastruktūrą, gerinti paslaugų kokybę,
aplinką. Šis sprendimas taip pat skatina įdarbinti
vietinius darbuotojus, o ne piktnaudžiauti pigesne
darbo jėga iš užsienio. Be to, eliminuojami nesą-
žiningi, vokeliuose atlyginimus mokantys tiekėjai.
Savivaldybės iniciatyvos nauda darbuotojams:
• užtikrinamas didesnis atlyginimas darbuotojams, o
ne vadovams ar akcininkams;
• atkuriamas dirbančių žmonių orumas;
• didėja būsimos darbuotojų pensijos;
• mažėja emigracija;
• mažinamas socialinių išmokų skaičius.
Įdomioji statistika
• Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. su tiekėjais sudaryta
640 sutarčių, kurių vertė – 235 mln. Lt.
• 2013 m. Lietuvoje bendroji viešųjų pirkimų
vertė buvo apie 12 mlrd. Lt.
• UAB „Ernst & Young Baltic“ ekspertai yra
numatę, kad 2020 m. Vilniuje vienu atveju
bazinis vidutinis bruto darbo užmokestis
siektų 3 tūkst. 594 Lt , kitu (optimistiniu
atveju) – 4 tūkst. 928 Lt.
Vidutinis mėnesio užmokestis
2014 m. sausio 1 d. (su mokesčiais)
Nedarbo lygio mažėjimas Vilniuje (proc.)
2011 2012 2013 2014
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas
Šaltinis: Lietuvos darbo birža
11,8
9,6
8,5
7
22
24. VERSLUI DRAUGIŠKAS MIESTAS
Investicijos Vilniuje
2013 m. Vilniuje iš viso investuota 1,5 mlrd. Lt,
sukurta tūkstančiai darbo vietų, pastatyta 200
tūkst. kv. m ploto.
Statistikos departamento duomenimis, tiesiogi-
nių užsienio investicijų (TUI) augimas Vilniuje kas-
met sudaro apie 12 proc.
Įdomioji statistika
• Vilniuje šiuo metu yra apie 50 paslaugų centrų,
kuriuose dirba maždaug 10 tūkst. 500 darbuotojų.
• 2013 m. įvykdyti 7 paslaugų centrų nauji
ar plėtros projektai. Per ateinančius metus
įsipareigota sukurti 570 papildomų darbo vietų.
• Šiuose centruose apie 5 proc. darbuotojų –
užsieniečiai.
Tiesioginės užsienio investicijos
Vilniuje (2012–2013 m., mlrd. Lt)
25,9
+13%
22,9
2013 m.2012 m.
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, sausio 1 d. duomenys
24
25. Investicijos Vilniuje
Investuotojas Investicijų suma, Lt Statomas objektas, plotas Statybų pabaiga
„Start Vilnius“ 17 mln.
Fotoelektros taikomųjų tyri-
mų centras, Vismaliukų inova-
cinė–investicinė zona
2018–2020
Norvegijos įmonių grupė
„Schage“
260 mln.
Verslo centras „Quadrum“
Konstitucijos pr. 21, 70 tūkst.
kv. m
2015
UAB „Lords LB Asset
Management“
75 mln.
A klasės biurų kompleksas
Konstitucijos pr. 29, 15 tūkst.
800 kv. m
2014
Vilniaus m. savivaldybė,
AB „Lietuvos geležinkeliai“
105 mln.
Logistikos centras Vaidotuo-
se, 23 ha
2014
Socialinių mokslų ko-
legijos direktorė Gabija
Skučienė
27 mln.
Socialinių mokslų kolegijos
pastatas Kalvarijų g.
2015
Reenergy 240 mln. Energijos iš atliekų jėgainė 2015
„BOD Group“ 150 mln.
„BOD Group“ aukštųjų tech-
nologijų centras L.I.G.H.T.
WING Visoriuose, 30 tūkst.
200 kv. m
Investicijos į plėtrą
iki 2017
Nacionalinis fizinių ir
technologijos mokslų
centras (NFTMC)
Nacionalinio fizinių ir tech-
nologijos mokslų centras
(NFTMC) Saulėtekio slėnyje
Danijos investicijų ben-
drovės BPT fondas „BPT
Baltic Opportunity Fund“
Prekybos parkas „DomusPro“
Ukmergės g. 12 tūkst. kv. m
2014
Tarptautinis pripažinimas
2014 m. pirmąją vietą pagal ekonominį
investicijų efektyvumą Vilniui skyrė lai-
kraščio „The Financial Times“ leidinys
„FDI Magazine“, spausdinantis naujie-
nas apie tiesiogines užsienio investicijas
ir pasaulinę investicijų apžvalgą. Vilnius
aplenkė Gdansko (Lenkija), Brno, (Slova-
kija) ir Talino (Estija) miestus.
Šiemet Vidurio ir Rytų Europos paslaugų centrų
apdovanojimuose, vykusiuose Varšuvoje, Vilnius-
buvo įvertintas ir kaip geriausias miestas steigti
paslaugų centrus Centrinėje ir Rytų Europoje.
Agentūros „FDI Markets“ duomenimis, 2011–
2013 m. Vilniuje pradėti įgyvendinti 56 tarptau-
tiniai investiciniai projektai, sukursiantys beveik 4
tūkst. darbo vietų.
IKEA
2013 m. Vilniuje duris atvėrė pirmasis Baltijos
valstybėse Švedijos kompanijos IKEA prekybos
centras. Iš viso investuota 370 mln. Lt, sukurta 250
darbo vietų, sutvarkyta transporto infrastruktūra.
Prie minėto prekybos centro atsiradimo nemažai
prisidėjo ir Vilniaus miesto savivaldybė – jos spe-
cialistų pastangomis vos per šešis mėnesius buvo
parengtas teritorijos detalusis planas (to negalėjo
pasiūlyti nė vienas kitas regiono miestas).
25
26. VERSLUI DRAUGIŠKAS MIESTAS
„The Financial Times“ leidinys „FDI Magazine“ Vilniui skyrė pirmą vietą
pagal ekonominį investicijų efektyvumą. Vilnius taip pat užėmė tvirtas
pozicijas pagal draugiškumą verslui – tai geriausias mūsų visų metų
darbų įvertinimas. Be to, kas gali būti geriau už galimybę kvėpuoti
švariausiu oru ir gerti vieną švariausių vandenį tarp Europos sostinių.
Taip pat džiaugiuosi, kad vilniečiai gauna ir vienas geriausių medicinos
paslaugų, miesto gydymo įstaigos kasmet atnaujinamos.
Jonas Pinskus, Vilniaus vicemeras
Paslaugų centrai
Ypač sparčiai kuriami Vilniuje jungtinių paslaugų
ir paslaugų trečiosioms šalims centrai. 2014 m.
kovą sostinėje veikiantis pasaulinio tinklo „Bar-
clays“ technologijų centras atidarė naują biurą
Juozo Balčikonio g. Naujoje vietoje jau dirba apie
450 žmonių, čia pat veikia ir Žmogiškųjų išteklių
centras. Bendras „Barclays“ darbuotojų Vilniuje
skaičius perkopė 1 tūkst. 260. Vien pastaraisiais
metais buvo sukurta beveik 500 darbo vietų. Vi-
same pasaulyje „Barclays“ tinkle dirba per 140
tūkst. žmonių.
Tarptautinės TUI projektų stebėsenos bendrovės
„FDi Intelligence“ duomenimis, nuo 2012 m. tarp
paslaugų projektuotojų Lietuva yra patraukliausių
regiono valstybių penketuke. Pagrindiniai inves-
tuotojai į paslaugų centrus – Didžioji Britanija, JAV
ir Skandinavijos šalys.
„BOD Group“
2013 m. Vilniuje buvo atidarytas „BOD Group“
aukštųjų technologijų centras L.I.G.H.T. WING. Tai
ekologiškiausias Europoje pramonės objektas,
naujos kartos modernių saulės elementų gamykla
ir tyrimų laboratorija. Iš viso investuota 150 mln.
Lt, sukurta 500 darbo vietų. 2017 m. šis tech-
nologijų centras planuoja gaminti produkcijos už
1 mlrd. Lt.
Investicijos dešiniajame Neries krante
Investicijų gausa dešinįjį Neries krantą pavertė
naujuoju miesto centru. 2013 m. čia pradėti sta-
tyti A klasės verslo biurų pastatai. Taip pat bus su-
tvarkyta 2 ha teritorija, atnaujintos gatvės, infras-
truktūra. Investicijos į aplinkos tvarkymą sudaro
100 mln. Lt.
Vilniaus centrinės dalies investicinis potencialas –
2 mlrd. Lt, iki 2015 m. bus investuota daugiau nei
580 mln. Lt. Planuojama išplėsti viešbutį „Nauja-
sis Vilnius“ ir Vilniaus centrinę universalinę par-
duotuvę, statyti A klasės biurus.
„Quadrum“
Konstitucijos pr. kyla šiuolaikiškas 70 tūkst. kv.
m verslo centras „Quadrum“. Bendra investicijų į
šį projektą vertė siekia 260 mln. Lt. Verslo centro
nuomininkai turės galimybę naudotis telekonfe-
26
27. NAUDINGA ŽINOTI
Su pramoninio rajono konversijos projektu „Architektūros parkas“ galima susipažinti Savivaldybės
Miesto plėtros departamente, tel. + 370 5 211 2516.
www.archparkas.vilnius.lt
Ekonomikos ir investicijų departamentas
Konstitucijos pr. 3, 09601 Vilnius
Tel. +370 5 211 2246
turtod@vilnius.lt
www.vilnius.lt
VšĮ „Investuok Lietuvoje“
Jogailos g. 4, 01116 Vilnius
Tel. +370 5 262 7438
info@investlithuania.com
www.investlithuania.com
Investicijos Vilniuje
rencijų sale, specialių susirinkimų kambarių kom-
pleksu. Darbuotojams ir svečiams suplanuotas 3
aukštų 700 vietų požeminis garažas, poilsio zo-
nos, bus apželdintas kiemas.
Verslo centre taip pat bus galima tvarkyti ir buities
reikalus – čia veiks kirpykla, valykla, parduotuvės,
restoranai, barai ir užkandinės.
„K29“
Dešiniajame Neries krante kyla dar vienas mo-
dernus verslo centras „K29“. Tai daugiau kaip 14
tūkst. kv. m ploto aštuonių aukštų pastatas su at-
riumu.
Bendra investicijų į šį projektą vertė siekia
104 mln. Lt. Šalia verslo centro planuojama įrengti
2 ha parką.
„Wix“
Pasaulyje pirmaujanti internetinių portalų kūri-
mo platforma „Wix“ atidarė naują biurą Vilniuje.
Planuojama, kad jame dirbs per 50 informacinių
technologijų specialistų. „Wix“ būstinė yra Tel Avi-
ve (Izraelis), o biurai veikia San Franciske, Niujorke
(JAV), Dnepropetrovske (Ukraina) ir Vilniuje.
Patikimą HTML5 tinklalapių kūrimo įrankį siūlanti
bendrovė leidžia (be jokių programavimo ar dizai-
no žinių) per 46 mln. naudotojų visame pasaulyje
kurti, valdyti ir internete skelbti modernius tinkla-
lapius. „Wix“ svetainėje savo puslapius jau yra su-
sikūrę ir apie 50 tūkst. lietuvių.
Pramoninių rajonų konversija (pertvarkymas)
2013m.pradėtasįgyvendintikompleksinis„Archi-
tektūros parko“ konversijos projektas – siekiant
iš istorinių Paplaujos ir Markučių 78 ha teritorijų
iškelti pramonės įmones ir gamtos prieglobsty-
je paversti jas darniu ir patraukliu gyvenamuoju
kvartalu su socialine infrastruktūra ir aktyvia ben-
druomene, turinčia darbo vietų ir užsiimančia vi-
sokeriopa kultūrine veikla.
I projekto etapas – buvusios „Skaiteks“ gamyklos
konversija. Šiuo metu rengiamas teritorijos išvaly-
mo techninis projektas.
Iki 2018 m. 7 ha teritorijoje bus pastatyta apie
58,5 tūkst. kv. m ploto statinių:
• 40 tūkst. kv. m gyvenamojo būsto;
• 12,7 tūkst. kv. m komercinio ploto;
• 5,7 tūkst. kv. m biurų;
• 5,2 tūkst. kv. m viešbutis;
• 770 kv. m dienos centras/vaikų darželis.
Naujas gatvės apšvietimas
Vilniaus miesto savivaldybė ir Italijos bendrovė
„Gemmo S.p.A.“ pasirašė dvejų metų partnerystės
sutartį dėl Vilniaus gatvių apšvietimo moderniza-
vimo. Sostinėje, sumontavus taupius ir modernius
LED šviestuvus, elektros suvartojimas suma-
žės per 70 proc., o bendra investicijų suma sieks
108 mln. Lt.
Projektas, kurį kompanija įgyvendins Vilniuje, dėl
planuojamų rezultatų jau dabar pripažintas vienu
efektyviausių apšvietimo srities projektų Euro-
pos Sąjungoje. Konkurse dalyvavo trys pasauli-
nės įmonės, o jas vertino tarptautiniai ekspertai
iš Danijos ir Lietuvos. Paskutinį kartą 1997–2000
m. buvo atnaujinta 44 tūkst. Vilniaus šviestuvų.
Miesto gatvių apšvietimo įrenginių nusidėvėjimas
viršija 89,5 proc., po vienų metų baigsis daugu-
mos šviestuvų eksploatacijos laikas.
27
28. VERSLUI DRAUGIŠKAS MIESTAS Kalvarijų turgavietė
Kalvarijų turgaus rekonstrukcija
Sostinėje vyksta Kalvarijų turgavietės, vienos se-
niausių Vilniuje, rekonstrukcijos darbai. Per ketve-
rius metus bus investuota daugiau nei 25 mln. Lt.
Čia bus rekonstruoti istoriniais tapę mėsos ir pie-
no produktų paviljonai, virš sezoninio turgaus bus
įrengta stoginė, pastatytas vienas naujas paviljo-
nas (iš Turgaus g. pusės). Po pirmojo darbų eta-
po atidarytame duonos paviljone įsikurs tradici-
nės duonos kepėjai iš įvairių pasaulio šalių. Taip
pat bus sutvarkytas 28 tūkst. kv. m plotas – bus
įrengtos poilsio zonos su suoliukais, žaliosios ve-
jos, automobilių stovėjimo aikštelė.
Apskritai po rekonstrukcijos turguje iš viso bus
1 tūkst. 350 darbo vietų (250 daugiau nei buvo),
tikimasi sulaukti iki 20 tūkst. lankytojų per dieną
(dabar – 15 tūkst.).
Kasmet Kalvarijų turgavietės valdytojai į sostinės
biudžetą sumoka daugiau nei 1,22 mln. Lt nuo-
mos mokesčio.
NAUDINGA ŽINOTI
Kalvarijų turgavietės valdytoja UAB „KTVG“
Kalvarijų g. 61
Tel. +370 696 35 718
info@kalvariju-turgus.lt
Turgavietės darbo laikas
II–VII 7.00–16.00
Turgaus rekonstrukcija – tai paramos smulkiajam verslui pavyzdys. Šiandien turgus yra pragyvenimo šaltinis
daugiau nei tūkstančiui prekybininkų. Atsinaujinusiame turguje bus ne tik sukurtos naujos darbo vietos, bet ir
pagerės jau čia esančių žmonių darbo sąlygos.
Zita Sorokienė, Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija
2014 2018
15 000
1100
20 000
1350
Lankytojai
Planuojama darbo vietų ir lankytojų
Darbo vietos
28
30. Vilniaus kino biuras
Vilniaus kino biuras
2011 m. įsteigto Vilniaus kino biuro misija – populiarinti Vilnių kaip draugišką filmų kūrėjams ir skatinti
kino kūrimo sektoriaus plėtrą mieste. Vien 2013 m. Vilniaus mieste nufilmuoti 37 filmai, iš jų 11 – už-
sienio.
Didžiausi projektai, 2013 m. įgyvendinti padedant Vilniaus kino biurui:
• „Informatoriai“ (JAV) – P. Medako aštuonių dalių serialas. Vienas pagrindinių JAV televizijos kanalų ABC drauge
su Lietuvos įmone „Baltijos filmų paslaugos“ filmavo aštuonių dalių serialą, pagrįstą istoriniais faktais.
Veiksmas vyksta 1985 m., šaltojo karo tarp JAV ir Sovietų Sąjungos metu.
• „Džentelmenai ir gangsteriai“ (Švedija) – M. Marcimaino filmas. Švedų kinematografininkai ir Lietuvos įmonė
„Dansu“ Vilniuje filmavo filmą švedų rašytojo K. Ostergreno knygos motyvais.
Įdomioji statistika
• Vilniaus kino biuras nuo įsteigimo pradžios į Vilnių yra pritraukęs
17 užsienio projektų (vaidybinių, TV filmų ir serialų), kurių bendras
biudžetas sudaro 33,2 mln. Lt.
• 2013 m. Vilniuje buvo kuriami 37 filmai (iš jų 11 – užsienio),
bendras biudžetas – 28,2 mln. Lt (užsienio filmų – 19,2 mln. Lt ,
lietuviškų – 9 mln. Lt).
• 2013 m. filmavimų metu sukurta 3 tūkst. 417 darbo vietų.
NAUDINGA ŽINOTI
Užpildžius anketą (lietuvių arba anglų
kalbomis) internete www.filmvilnius.com
galima užsisakyti leidimą filmuoti Vilniaus
mieste.
Daugiau informacijos
Vilniaus kino biuras
Konstitucijos pr. 3-313, 09601 Vilnius
film@vilnius.lt
www.filmvilnius.com
Direktorė Jūratė Pazikaitė
Tel. +370 614 04 696
Jūsų Vilnius – nuostabus. Ši
erdvė labai tinka filmams.
Stengsiuosi čia kada nors
sugrįžti, nes čia jaučiuosi
laimingas.
P. Medak, filmų ir televizijos
režisierius
VERSLUI DRAUGIŠKAS MIESTAS
30
32. JUDRUS MIESTAS
Vilniaus viešasis transportas
Viešojo transporto optimizavimas
Situacija
Viešojo transporto optimizavimas pradėtas vyk-
dyti dėl itin sunkios finansinės padėties (2011 m.
pradžioje bendras įsiskolinimo lygis buvo 183 mln.
Lt). Nors skolas iki 111 mln. Lt pavyko sumažinti
(per 70 mln. Lt), bet autobusų ir troleibusų par-
ko padėtis negerėjo. Nebuvo kitos išeities, norint
apskritai išlaikyti viešąjį transportą ir pagerinti jo
kokybę iš turimų resursų, tik dar labiau sumažinti
įsiskolinimą – būtinai reikėjo imtis viešojo trans-
porto pertvarkos.
Sprendimai
2013 m. liepos 1 d., be pagrindinių maršrutų, sos-
tinėje atsirado šeši greitieji maršrutai, kurie veža
keleivius autobusais 5–6 min. intervalu.
Vilniaus viešojo transporto optimizavimo rezulta-
tas – sutaupyta 21,5 mln. Lt, o už bilietus 2013 m.
buvo surinkta per 17 mln. Lt daugiau nei 2012 m.
Ruošiantis viešojo transporto optimizavimui, buvo
parengtas naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus
mieste specialusis planas (padedant ekspertams
iš Prancūzijos).
Greitiesiems maršrutams atidaryti buvo įrengta
14 km naujų A juostų (8 km iš jų – išplatintos ga-
tvės). Gerinant kelionės viešuoju transportu koky-
bę, autobusų ir troleibusų stotelėse buvo atnau-
jinta ir įrengta 40 švieslenčių, kuriose keleiviams
pateikiama informacija apie viešojo transporto
eismą realiu laiku, pranešama apie eismo trik-
džius, sostinėje vykstančias akcijas.
Tyrimų duomenimis, 70 proc. vilniečių neturi prie-
kaištų dėl viešojo transporto optimizavimo.
Autobusų parko atnaujinimas
Per 2013–2014 m. parkas tris kartus buvo atnau-
jintas (iš viso 58 autobusais). Vilniaus gatvėmis
pradeda važinėti dar 21 naujas (šįkart ispaniš-
kas „Castrosua“) autobusas, vienas jų pirmą kar-
tą pasirodęs sostinėje – hibridinis, varomas tiek
elektra, tiek dujomis. Pernai parkas papildytas 18
MAN, šių metų vasarį – 19 „Solario“ autobusų.
Iki šiol sostinėje paskutinį kartą autobusų parkas
buvo atnaujintas 2003–2006 metais.
Planuojama, kad 2014 m. Vilniuje su beveik 100
naujų transporto priemonių dirbs ir privatūs vežė-
jai, kurie bus atrinkti Europos Sąjungos leidiniuo-
se 2013 m. paskelbto tarptautinio konkurso būdu.
Manoma, kad viešajame transporte tarp esamų
20 proc. sudarys privatūs vežėjai.
20 naujų autobusų, papuoštų Vasario 16-osios
akto signatarų atvaizdais, trumpais jų gyvenimo
aprašymais ir pasiekimais, yra socialinio projekto
„Ar žinote, kieno parašai išreiškė Lietuvos žmonių
valią būti nepriklausomiems?“ dalis ir beveik visus
metus važinės Vilniaus gatvėmis.
32
33. Santariškės – Kalvarijų g. – Stotis
Santariškės – Laisvės pr. – Stotis
Oro uostas – Fabijoniškės – Centras
Saulėtekis – Konstitucijos pr. – Pilaitė
Saulėtekis – Ozo g. – Pašilaičiai
Žaliasis tiltas – Olandų g. – Parko g.
CENTRAS
RYTINĖ
MIESTO DALIS
PIETINĖ
MIESTO DALIS
ŠIAURINĖ
MIESTO DALIS
PIETVAKARIŲ
MIESTO DALIS
ŠIAURĖS
VAKARŲ
MIESTO DALIS
SENAMIESTIS
Vilniaus viešasis transportas
Įdomioji statistika
• UAB „Vilniaus viešasis transportas“ parke yra 307 troleibusai, 430 autobusų. Vidutinis
• troleibusų naudojimo amžius – 21, autobusų – 15 metų.
• • Bendrovėje dirba 1 tūkst. 263 vairuotojai. Moterys vairuoja 202 troleibusus ir 79 autobusus.
Vienas vairuotojas vilniečius vežioja jau 50 metų.
• • Bendrovės darbuotojų atlyginimai didžiausi tarp Lietuvos transporto įmonių – vidutiniškai 3
tūkst. 246 Lt per mėnesį. Lietuvoje vidutinis vairuotojų darbo užmokestis – 2 tūkst. 253 Lt.
• • Optimizavus viešąjį transportą, autobusų ir troleibusų maršrutų tinklas padidėjo 288 km (iki
2 tūkst. 478 km).
NAUDINGA ŽINOTI
Daugiau informacijos apie viešojo transporto maršrutus,
jų grafikus patartina ieškoti interneto svetainėje
www.vilniustransport.lt.
Vilniečio kortelę papildyti galima interneto svetainėje
e.vilniusticket.lt.
Daugiau informacijos
www.vilniausviesasistransportas.lt
Greitųjų maršrutų schema
21mln. Lt
SUMAŽINTI
NUOSTOLIAI
33
34. JUDRUS MIESTAS
Vilniečio kortelė
Nuo 2013 m. balandžio 1 d., atsisakius popierinių
bilietų, apie 500 tūkst. miestiečių ir sostinės sve-
čių naudojasi Vilniečio kortele – ją galima įsigyti ir
pasipildyti 249 prekybos vietose.
Vilniečio kortelė – tai daugiafunkcis elektroninis
bilietas, su kuriuo galima važiuoti viešuoju trans-
portu ir išsinuomoti oranžinį dviratį.
Nuo 2014 m. sausio 1 d. naują terminuotąjį 365
dienų bilietą už 10 Lt gali įsigyti senjorai, sulau-
kę 80 metų, Laisvės gynėjai, nukentėję 1991 m.
sausio 11–13 d. įvykių metu ir tapę neįgaliaisiais,
taip pat per 1939–1990 metų okupaciją nuken-
tėję asmenys: politiniai kaliniai ir tremtiniai, buvu-
sių getų, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinių
stovyklų kaliniai.
Įdomioji statistika
• Kas 2 minutes Vilniuje nuperkama viena Vilniečio kortelė.
• Per 60 tūkst. žmonių e. bilietus tikrina ir pasipildo savitarnos sistemoje e.vilniusticket.lt.
• Šiemet viešojo transporto stotelėse eismo kontrolieriai arbata pavaišino per 3 tūkst. vilniečių.
Vilniečio kortelė
NAUDINGA ŽINOTI
Vilniečio kortelę galima įsigyti bei ją papildyti:
• visose bilietų platinimo vietose, pažymėtose Vilniečio kortelės ženklu;
• internetu, adresu e.vilniusticket.lt;
Vilniečio kortelė yra integruota naujuose Lietuvos studento pažymėjimuose (LSP).
Palankiausią kelionės maršrutą galima rasti interneto svetainėje www.vilniustransport.lt.
Daugiau informacijos
Klientų aptarnavimo centras
Gedimino pr. 9A, Vilnius (Vinco Kudirkos aikštė)
Tel. +370 5 210 7050
info@vilniusticket.lt
www.vilniusticket.lt
Klientų aptarnavimo centro darbo laikas
I–V 7.00–20.00
VI 9.30–18.00
34
35. KURIAME IŠSKIRTINIUS, JAUKIUS IR PATOGIUS NAMUS.
„BERŽų TERASOS“ – DARNIAM IR KOKYBIŠKAM
GYVENIMUI HARMONIJOJE SU GAMTA.
DAUGIAU APIE PROJEKTĄ WWW.BERZUTERASOS.LT
ŠVIESŪS IR modernūs „LIGHTHOUSE II“ BUTAI,
KURTI ŠIUOLAIKIŠKAM ŽMOGUI.
DAUGIAU APIE PROJEKTĄ WWW.LHOUSE.LT
REKLAMA
36. JUDRUS MIESTAS
Vilniaus gatvių infrastruktūra
Vilniaus gatvės
2013 m. Vilniuje sutvarkytų 42 gatvių ir įvairių
gatvių atkarpų bendras ilgis siekia apie 18 km.
2013 m. Vilniuje sutvarkyta beveik 28 tūkst.
kv. m daugiau duobių negu prieš metus. Pernai
provėžos pradėtos tvarkyti modernia, dvigubai
pigesne technologija – gatvių dangos remonto
karštojo regeneravimo kelyje metodu. Darbai su
šia technologija jau atlikti tvarkant Ukmergės,
J. Narbuto g., dalį Nemenčinės plento.
2008 m. navigacijos sistemos gamintojas „TomTom“ buvo įtraukęs Vilnių į sąrašą miestų, ku-
riuose yra didelės automobilių spūstys. Tačiau 2012 m. sąraše – įdiegus centrinę šviesoforų
valdymo sistemą ir įvykdžius infrastruktūrinius pokyčius – Lietuvos sostinės jau nebėra.
Gerėjantį susisiekimą mies-
te patvirtina ir tarptautiniai
ekspertai. 2013 m. Vilniuje
įrengta daugiau perėjų, ku-
rios apšviestos kryptiniu ap-
švietimu. Iš viso pernai ap-
šviesta 50 perėjų, 2012 m.
– 26. Dar 109 vietose at-
naujintos perėjos, įrengtos
papildomos saugumo prie-
monės: greičio mažinimo
kalneliai, greičio rodymo
ženklai ir pan.
2013
+27 797m2
2012
118 346 m2
146 143 m2
36
37. Automobilių statymas
2013 m. Vilniuje buvo modernizuota 100 automo-
bilių statymo automatų ir kartu pristatyta mobi-
liųjų telefonų programėlė „m.Parking“, su kuria ga-
lima patogiau ir pigiau atsiskaityti už automobilių
stovėjimą.
Įrengus naujus saulės energiją naudojančius au-
tomobilių statymo automatus, planuojama, kad
išlaidos už elektros energiją kasmet mažės iki
75 tūks. Lt. Pavyzdžiui, 2014 m. vasario mėn., pa-
lyginti su tuo pačiu 2013 m. laikotarpiu, elektros
sąnaudos sumažėjo 57 proc.
Senamiesčio unikalumui išsaugoti
2013 m. yra parengtos rekomendacijos, kaip tu-
rėtų atrodyti Senamiesčio gatvės – kokio stiliaus
šviestuvus, dviračių stovus reikia įrengti, kokia
danga naudotina (asfaltas, granitas, lauko riedu-
liai ar kt.). Labai svarbu, kad, centrinėje miesto
dalyje atliekant darbus, būtų išlaikyta tai teritorijai
tinkama stilistika ir vientisumas.
Dviračių takų plėtra
2013 m. gruodį Savivaldybės taryba sprendimu
numatyta iki 2027 m. įgyvendinti pirmąjį dvira-
čių takų plėtros koncepcijos variantą. Patvirtinus
šiuos planus, bus siekiama gauti Europos Sąjungos
finansavimą šiems projektams įgyvendinti.
Įdomioji statistika
• Žiemą sostinėje yra barstoma ir valoma 491 gatvė (bendras ilgis – 602 km). Tai
beveik prilygsta atstumui nuo Vilniaus iki Helsinkio.
• 2013 m. Vilniuje atnaujinta ir asfaltu padengta per 276 tūkst. kv. m kelio dangos
(šio kiekio užtektų 3 kartus išasfaltuoti Bernardinų sodą).
• Sutvarkyti su freza vieną 1 m pločio ir 2 m ilgio duobę miestui kainuoja 218 Lt.
Sostinės keliai
NAUDINGA ŽINOTI
Daugiau informacijos apie gatvių, dviračių takų, pėsčiųjų zonų ir kiemų remontą galima gauti Savival-
dybės Miesto ūkio ir transporto departamente. Informacija teikiama ir elektroniniu būdu – reikia ją
užregistruoti svetainėje www.vilnius.lt/problemos.
Daugiau informacijos apie centralizuotą eismo valdymo sistemą patartina ieškoti svetainėje
www.sviesoforai.lt, o apie automobilių statymą mieste – www.parking.lt.
Kuriame Vilnių, kuriame egzistuotų sinergija
tarp viešojo transporto, dviračių, automobilių
ir pėsčiųjų. Pavyzdžiui, visos A juostos,
aplinkkeliai, dviračių takų projektai, parkai ir
kitos viešos teritorijos. Tik taip bus pasiektas
bendras rezultatas, kuris užtikrins tvarų
mobilumą.
Romas Adomavičius, Vilniaus vicemeras
+118% +317%
37
38. Šildymas Vilniuje
Dar nuo 2011 metų balandžio Vilniaus miesto
savivaldybė teikė siūlymus, kaip sumažinti šilu-
mos kainą vilniečiams, tačiau įtakingi nacionali-
nės energetikos politikos formuotojai darė viską,
kad šilumos kaina Vilniuje nemažėtų. Savivaldy-
bės teikti siūlymai Vyriausybei:
1. 2011 m. balandis. Centralizuoti visos Lietuvos
šilumai naudojamo kuro (dujų, mazuto, biokuro)
pirkimą, įkurti visų rūšių kuro biržą, iš kurios šilu-
mos tiekėjai privalėtų pirkti kurą šilumai gaminti.
Tai užtikrintų konkurenciją, skaidrumą ir geriausią
kainą.
2. 2011 m. gegužė. Nustatyti šilumos tiekėjui tik
nuo jo veiklos priklausančią nekintamą šilumos
kainos dalį, kuri nesikeistų per visą šildymo se-
zoną. Kitą šilumos kainos dalį (įkūrus valstybinę
įmonę, centralizuotai perkančią kurą rinkoje) turė-
tų sudaryti mažesnė perkamo kuro kaina. Perėji-
mą prie biokuro paskelbti energetikos prioritetu ir
įtraukti jį į valstybės investicinę programą.
3. 2011 m. rugpjūtis. Skubiai sumažinti šilumos
tarifą 2011–2012 m. šildymo sezonui visoje Lie-
tuvoje padidinant elektros gamybos ir supirkimo
kvotas termofikacinėms elektrinėms Vilniuje,
Panevėžyje, Kaune ir Alytuje. Elektros gamybos
kvotų efektyvus paskirstymas, mokant už elektrą
tokią pačią kainą, kokią nustatė Energetikos mi-
nisterija Lietuvos elektrinei Elektrėnuose, viduti-
nę šilumos kainą sumažintų 4,32 ct/kWh arba 19
proc. Viena šeima per šildymo sezoną būtų sutau-
piusi apie 700 Lt.
4. 2011 m. rugsėjis. Pateikta paraiška Vilniaus
šilumos ūkiui skirti paramą – tai leistų atsisakyti
dujų ir pereiti prie biokuro. Perėjimas prie biokuro
sumažintų šilumos tarifą 20 proc. ir Vilniaus ši-
lumos ūkis atitiktų 2016 metų ES aplinkosaugos
reikalavimus.
5. 2011 m. lapkritis. Savivaldybės tarybo-
je priimta rezoliucija (Vyriausybei, energetikos
ministrui) – padidinti kogeneracinėms jėgainėms
elektros supirkimo kvotą iki optimalių šių jėgainių
pajėgumų. VKEKK nustatyti elektros supirkimo
kainą, atitinkančią alternatyvaus gamintojo savi-
kainą, kad gautos pajamos už parduotą elektros
energiją būtų panaudotos šilumos tarifui mažinti
Vilniuje ir visoje Lietuvoje.
6. 2012 m. kovas. Savivaldybė su skundu kreipėsi
į Europos Bendrijų Komisiją dėl Lietuvos Respubli-
kai padaryto Bendrijos teisės pažeidimo – nepa-
rengtų dokumentų termofikacinėms elektrinėms
modernizuoti ir dėl to negautų 150 mln. Lt, ku-
riuos Vyriausybė skyrė kelių tiesimui. Energetikos
įmonės negalėjo teikti projektų, nes valstybė ne-
parengė reikalingų dokumentų.
ŠILTAS IR KONKURENCINGAS MIESTAS
Visus metus svarstėme ir nuolat teikėme pasiūlymus dėl energetinio ūkio ir jo
eksploatacijos. Taip pat vykdėme nuolatinę Savivaldybės įmonių kontrolę, kad
būtų užtikrintas efektyvus Savivaldybės išteklių panaudojimas, todėl sutaupyti
5–6 mln. Lt lėšų.
Algimantas Vakarinas, Paslaugų ir miesto ūkio komitetas
Šilumos kaina Vilniuje 2014 m.
sumažėjo 10 proc.
2013/01/01
2014/01/01 –10%
38
39. Šildymas Vilniuje
Tiktai 2014 m. gegužės 2 dieną Savivaldybės tary-
boje pritarta sprendimui (su Vyriausybės atstovo
tarnyba parengtam ir atitinkančiam Nacionalinės
energetikos strategijos projektą maksimaliai su-
mažinti šilumos kainą vilniečiams) – įrengti naujo
biokuro katilą Vilniaus termofikacinėje elektrinėje
Nr.3 (TE-3).
Svarstant projektas patikslintas atsižvelgus į Vy-
riausybės ir kitų projekte dalyvaujančių partnerių
pastabas. Nuspręsta, kad katilas galėtų būti iki
540 MWh ir turėtų būti statomas viešojo konkur-
so būdu. Bus vertinama ir mažesnio katilo įren-
gimo galimybė, jeigu dėl to mažės šilumos kaina
vilniečiams.
Šis sprendimas yra tik pagrindas rengti paraišką
gauti ES paramą, kurios kriterijus nustato Vyriau-
sybė. Rengiant paraišką ir konkurso sąlygas, bus
nustatyta, kad konkurse negali dalyvauti su bioku-
ro gamyba ar jo pardavimu susijusios įmonės. Nu-
matoma, kad biokuras bus perkamas biokuro bir-
žoje ar mažesne kaina.
Šiuo metu varžosi du projektų teikėjai, nulemsian-
tys Vilniaus šilumos ūkio ateitį ir šilumos kainas.
Vieną projektą parengė valstybinis monopolinin-
kas „Lietuvos energija“, kitą, patvirtintą Tarybos
sprendimu – Vilniaus miesto savivaldybė. Dides-
nę naudą vilniečiams, Savivaldybės nuomone,
duos pigesnis ir efektyvesnis projektas.
2013 m. gruodžio 12 d. Europos Komisija patvirti-
no, kad būtent toks kuro konversijos planas yra tin-
kamas Vilniaus miestui ir įpareigojo jį įgyvendinti.
Pritarus sprendimui, bus pradedami ruošti doku-
mentai ES finansavimui gauti. Projektą konkurso
būdu įgyvendintų Savivaldybės kontroliuojama
įmonė AB „Vilniaus šilumos tinklai“.
UAB „LIETUVOS ENERGIJA“ AB „VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI“
ŠILUMOS ENERGIJOS GAMYBOS KAINOS MAŽĖJIMAS (PROGNOZĖ)
-30% -54,1%
GALIOS (ŠILUMOS/ELEKTROS GAMYBOS)
74/25MW 340/150MW
BIOKURO KOGENERACINĖ JĖGAINĖ
200/120MW
BENDRA
274/145MW
PRELIMINARI INVESTICIJŲ KAINA
1 187 000(Lt) 720 000(Lt)
ES PARAMOS POREIKIS
593,5(mln. Lt)
50%
432(mln. Lt)
60%
NAUDA MIESTUI IR VILNIEČIAMS
• Šilumos kaina – 18,4 ct/kWh.
• Elektros energija – rinkos kainomis.
• 60 kv. m butas per mėnesį sutaupytų
150 Lt.
• Vilniaus gyventojai kasmet už
šildymą mokėtų apie 150 mln. Lt
mažiau.
• Net 70 proc. šilumos būtų gaminama
naudojant vietinį biokurą ir tik 30
proc. – dujas.
• Mažėtų elektros energijos importas į
Lietuvą.
• Projekto vertė – 720 mln. Lt,
planuojama ES parama – mažiausiai
60 proc. šios sumos.
(–150Lt)
BUTAS
60m2
1mln. Lt
SĄSKAITA UŽ ŠILDYMĄ
ŠALČIAUSIAIS MĖNESIAIS
SUMAŽĖTŲ
UAB „Lietuvos energija“ ir Vilniaus miesto
savivaldybės projektų palyginimas
Optimalios investicijos ir pakankamas šilumos
iš biokuro gamybos kiekis užtikrins, kad šis pro-
jektas mažins šilumos kainas. Valstybės įmonei
„Lietuvos energija“ investavus 467 mln. Lt dau-
giau lėšų į kuklesnius biokuro gamybos pajėgu-
mus nei planuoja, Vilniaus miesto savivaldybei
vietoje šilumos tarifo mažėjimo iškiltų kainos
didėjimo grėsmė. Tuo tarpu įgyvendinus Vilniaus
miesto savivaldybės projektą, kuriam jau yra
pritarus sostinės Taryba, šilumos kaina mažėtų
apie 20 proc., iki 18,4 ct/kWh.
Kainos sumažėjimas modernizavus
termofikacinę elektrinę Nr. 3
-22%
23,6 ct
/kWh
18,4ct
/kWh
27,20 ct
/kWh
24,37 ct
/kWh
2013/01/01
2014/01/01
-10%
Šaltinis: „Verslo žinios“
39
40. ŠILTAS IR KONKURENCINGAS MIESTAS
Šilumos kaina didžiausiuose miestuose (ct/kWh, be PVM)
Vilniaus miesto šilumos ūkio
rodikliai (2001–2013 m.)
Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
UAB „Vilniaus energija“ nuo 2002 m. Vilniaus miesto savivaldybei yra sumokėjusi 101,3 mln. Lt mokesčių.
Anksčiau, iki pasirašant šilumos tinklų nuomos sutartį su „Vilniaus energija“, AB „Vilniaus šilumos tinklai“
Savivaldybei nėra mokėjusi nei turto, nei žemės mokesčių. Šilumos perdavimo tinklai yra „Vilniaus šilumos
tinklų“ nuosavybė.
RODIKLIAI 2001 2013
Tinklų nuostoliai (Šilumos perdavi-
mo techniniai nuostoliai)
proc. 23 12
Įmonės įsiskolinimai mln. Lt 80 0
Termofikacinio vandens nuostoliai tūkst. kub. m 921 317
Termofikacinių tinklų ilgis km 685 714
Avarijos ir sutrikimai vnt. 23 0
Darbuotojų skaičius (metų pabaigai) žm. 1.393 915
VŠT išnuomoto turto vertė mln. Lt 370 444
Vartotojų skaičius vnt. 130388 191669
Šilumos punktai vnt. 5700 6679
Kas sudaro šilumos kainą
*Nepadengtos kuro sąnaudos susidarė 2009–2012 m. brangstant ku-
rui neperskaičiavus šilumos kainų. Remiantis Vilniaus m. savivaldybės
tarybos ir VKEKK nutarimais, nepadengtos kuro sąnaudos dengiamos
visų vartotojų nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2014 m. gegužės 31 d.
*
KOMPENSACIJOS*
28%
2%
PRIEŽIŪRA,
REMONTAS,
MOKESČIAI,
INVESTICIJOS,
MOKOS FONDAS
70% KURAS
Kas sudaro šilumos kainą
– 2014 sausį – 18,02 ct
– 2014 sausį – 0,67 ct
– 2014 sausį – 5,66 ct
40
41. Vasarą – be gamtinių dujų
„Vilniaus energija“ paskelbė, jog pagal bendrovės skaičiavimus šilumos kaina nuo gegužės 1 dienos
mažėjo 23,6 proc. – nuo 23,92 iki 18,48 ct/kWh be PVM. Realios šilumos gamybos sąnaudos Vilniu-
je buvo sumažintos nešildymo sezono metu atsisakius gamtinių dujų vartojimo, pakeitus jas vietiniu
biokuru. Tai atsitiko pirmą kartą miesto istorijoje. 41 proc. šilumos iš vietinio kuro Vilniaus antrojoje ter-
mofikacinėje elektrinėje (E2) ir Naujosios Vilnios katilinėje pagamins pati „Vilniaus energija“. Likusią dalį,
59 proc., šilumos bendrovei pa-
teiks nepriklausomi gamintojai.
„Vilniaus energijos“ iš biokuro
pagamintos šilumos kaina su-
daro 7,5 ct/kWh. Vidutinė ne-
priklausomų gamintojų siūloma
kaina – 11,98 ct/kWh.
Karštas vanduo daugiabučių
namų gyventojams kainuoja
15,88 Lt už kub. m. Tai - 10,7
proc. mažiau nei balandžio
mėn., kai vilniečiai mokėjo
17,79 t už kub. m be PVM.
Energijos iš atliekų jėgainė
Vilniuje planuojami energijos iš
atliekų jėgainės statybos dar-
bai. Moderni jėgainė iškils šalia
Gariūnų turgavietės, prie Vil-
niaus 3-iosios termofikacinės
elektrinės. Jėgainėje pagaminta
šiluma bus tiekiama į Vilniaus
šilumos tinklus. Tai bus antroji
tokia jėgainė Lietuvoje. Klaipė-
doje veikianti energijos iš atlie-
kų jėgainė pritaikyta sunaudoti
250 tūkst. t atliekų per metus,
Vilniaus jėgainė bus kur kas
mažesnė – 170 tūkst. t. Pra-
dėjus veikti jėgainei, šilumos
tarifas mieste gali mažėti iki 10
proc.
Jėgainė naudos tik išrūšiuotas
ir energetinę vertę turinčias
atliekas. Šiluminė galia sudarys
49,9MW.Šilumabuspigesnėuž
tą, kurią galės pasigaminti pati
šilumos tiekimo įmonė – tai leis
mažinti šilumos kainą Vilniuje.
UAB „Reenergy“ priklauso 51
proc., Vilniaus šilumos tinklams
(Savivaldybės kontroliuojamai
įmonei) – 49 proc. (jėgainės)
akcijų.
NERIS
NERIS
NUOTEKŲ VALYMO
ĮRENGINIAI
MECHANINIO BIOLOGINIO
APDOROJIMO ĮRENGINIAI
PLANUOJAMI TE-3
BIOKURO KATILAI
Kuro g.
ENERGIJOS IŠ ATLIEKŲ
JĖGAINĖ
Paneriškių g.
Savanorių pr.
Gariūnų g.
Paneriškiųg.
Vilniaus energetinis mazgas
Šildymas Vilniuje
41
42. ŠILTAS IR KONKURENCINGAS MIESTAS
Vilniaus energetinis ekologijos mazgas
Jočionių g. kuriamas Vilniaus energetinis ekologi-
jos mazgas leis spręsti ne tik sostinės energetines
ir atliekų tvarkymo problemas, bet ir sumažinti ši-
lumos kainą.
• TE-3 konversija prie biokuro. Vilniaus mies-
to savivaldybės kartu su AB „Lietuvos energija“
vykdomas projektas padės Vilniui atsikratyti pri-
klausomybės nuo importuojamų gamtinių dujų
ir sumažinti šilumos kainas Vilniuje. Vien dėl šio
objekto tikėtinas šilumos kainos mažėjimas – iki
22 proc.
• Atliekų rūšiavimo gamykla. Planuojama pradžia
– 2015 m. rugsėjis. Gamyklos rūšiavimo pajėgu-
mas – 250 tūkst. t atliekų per metus. Gamykla
kartu su energijos iš atliekų jėgaine yra integrali
Vilniaus atliekų tvarkymo sistemos dalis. Gamy-
kloje išrūšiuotų atliekų dalis pateks į šalia veik-
siančią jėgainę ir virs šiluma.
• Nepriklausomi šilumos iš biokuro gamintojai
šiais metais išvystys 100 MW pajėgumą. Tai užti-
krins iki 16 proc. Vilniaus šilumos poreikio šaltuoju
metų laiku ir leis visą karštą vandenį Vilniuje jau
nuo šios gegužės gaminti nebenaudojant dujų.
Esant dabartiniam teisiniam šilumos gamybos re-
guliavimui, nepriklausomi šilumos gamintojai ne-
užtikrina vartotojams pigesnės šilumos, nes gali
nusistatyti šilumos tiekimo kainą šiek tiek mažes-
nę už centralizuoto šilumos tiekėjo gaminamą iš
gamtinių dujų kainą (nors gamtinių dujų ir biokuro
kainų skirtumas yra dvigubai didesnis). Naudos
šiuo atveju gauna ne vartotojai, o nepriklausomi
šilumos tiekėjai. Reikėtų pakeisti teisės aktus ir
nustatytit, kad kiekvienam šilumos tiekėjui atitin-
kančią šilumos kainą turėtų tvirtinti nepriklauso-
mas reguliuotojas – Valstybinė kainų ir energeti-
kos kontrolės komisija.
42
43. NAUDINGA ŽINOTI
Dėl klausimų, susijusių su šiluma, reikėtų kreiptis:
• į Valstybinę energetikos inspekciją,
tel. + 370 5 263 6006 – jeigu blogai šyla radiatoriai, per maža ar didelė patalpų temperatūra, rūsyje
neizoliuoti radiatoriai, nuolat bėga karštas vanduo dėl nesandarių vamzdynų, o namo prižiūrėtojas nesiima
priemonių;
• į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą,
tel. + 370 5 262 6751 – jeigu gyventojas, jo manymu, gavo per didelę sąskaitą už šildymą ir įtaria tiekėją
nesąžiningumu;
• į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, tel. + 370 5 213 5166 – jeigu šilumos vartotojas
įtaria tiekėją pritaikius ne tą šilumos suvartojimo paskirstymo metodiką ar nepagrįstas šilumos ar karšto
vandens kainas;
• į Vilniaus m. savivaldybę, tel. + 370 5 211 2575 – jeigu gyventojas gavo sąskaitą už šilumos ūkio
priežiūrą (šilumos punkto, šildymo sistemos, vamzdynų, radiatorių) ar kitus remonto darbus, ir jos dydis
kelia abejonių.
Įdomioji statistika
• Atliekas energijos gamybai utilizuoja Londonas,
Paryžius, Viena, Stokholmas, Berlynas ir dauge-
lis kitų šiuolaikiškų miestų. Vilniaus jėgainė bus
analogiška veikiančioms modernioms Norvegijos
Trondheimo ir Danijos Koldingo miesto jėgainėms.
• Atliekų naudojimas šilumos gamybai leistų su-
mažinti šių teršalų išmetimą: žmogui nuodingų ir
fotocheminį smogą sukeliančių medžiagų – 1 tūkst.
kartų; aplinką rūgštinančių medžiagų – 275 kartus;
klimatą šildančių dujų – 10 kartų; vandens telkinių
užaugimą skatinančių medžiagų – beveik 2 kartus.
• Jėgainė šilumos energijos gamybai panaudos apie
170 tūkst. t atliekų per metus. Joms palaidoti
prireiktų 22 tūkst. kv. m sąvartyno ploto, iškirsti
miškus. Tai prilygsta trijų 50 tūkst. vietų futbolo
stadionų plotui.
• Išrūšiuotos atliekos bus naudojamos šilumai ga-
minti vietoj žymiai taršesnių gamtinių dujų, todėl
moderni jėgainė garantuos vilniečiams švaresnį
orą. Dėl mažesnio gamtinių dujų suvartojimo, CO2
išmetimas į aplinką sumažės 90 tūkst. t per metus.
BIOKURAS *13 %
IŠKASTINIS KURAS
(GAMTINĖS DUJOS,
MAZUTAS)
87 %
25-30 %
ŠILUMA IŠ ATLIEKŲ12- 13 %
BIOKURO KATILINĖS20-25 %
BIOKURO
KOGENERACINĖS
ELEKTRINĖS
35-40 %
DABAR 2020 m.
GAMTINĖS DUJOS
Šilumos gamyba Vilniuje
* Su nepriklausomais šilumos gamintojais – 30 proc.
Šildymas Vilniuje
43
46. ŠILTAS IR KONKURENCINGAS MIESTAS
Vilniečiams – švariausias vanduo Europoje
UAB „VILNIAUS VANDENYS”
VANDENTIEKIO ILGIS
UAB „VILNIAUS VANDENYS”
BUITINIŲ NUOTEKŲ
TINKLAI:
UAB „KAUNO VANDENYS”
AB „KLAIPĖDOS VANDENYS”620km
1125,4km
1281,4km
1549km
Vilnius – vienas iš nedaugelio pasaulio ir Europos
miestų, kurio gyventojai geria gręžinių vandenį.
Daugelyje miestų gyventojams tiekiamas filtruo-
tas ir valytas upių vanduo.
2013 m. UAB „Vilniaus vandenys“ iš viso nutiesė
beveik 11 km vandentiekio tinklų, per 26 km nuo-
tekų tinklų, įrengė 12 siurblinių.
UAB „Vilniaus vandenys“ plėtros planai ir
vykdomi darbai:
• statomi Bukčių vandentiekio stoties vandens gerinimo
įrenginiai, kurių statybą planuojama užbaigti 2014 m.
Pastačius minėtus įrenginius, bus tiekiamas puikios
kokybės vanduo Lazdynų, Karoliniškių, Pilaitės
gyventojams – iš viso daugiau kaip 90 tūkst. vartotojų;
• 58 tūkst. gyventojų turės galimybę prisijungti prie
centralizuoto vandentiekio;
• vandentiekio ir nuotekų tinklus numatoma tiesti
Antakalnyje, Verkiuose, Baltupiuose,
Naujojoje Vilnioje, Šnipiškėse, Paneriuose;
Vilniaus miesto savivaldybė ragina gerti švariausią vandenį Europoje. Pavyzdžiui,
Vilniaus meras Artūras Zuokas svečius visada vaišina tik vandeniu iš čiaupo.
46
47. 4,39Lt 4,42Lt
4,86Lt
2,65Lt
NUOTEKOS
2,21Lt
VANDUO
2,21Lt
2,18Lt
2,12Lt
2,30Lt 3,26Lt
3,88Lt
3,04Lt
1,82Lt
5,08Lt
6,92Lt
AB
KLAIPĖDOS
VANDUO
UAB
KAUNO
VANDENYS
UAB
VILNIAUS
VANDENYS
UAB
AUKŠTAITIJOS
VANDENYS
UAB
ŠIAULIŲ
VANDENYS
Panaikinti blogi kvapai
Jau beveik dvejus metus Lazdynų, Pilaitės, Karoliniš-
kių, Bukčių ir Grigiškių gyventojai nebejaučia iš įmo-
nės „Vilniaus vandenys“ valymo įrenginių sklindančio
blogo kvapo, dėl kurio šių rajonų gyventojai metų me-
tus negalėjo atsidaryti langų, ypač vasarą. Problema
išspręsta Vilniuje įrengus vienus pažangiausių valymo
įrenginių Europoje. Dėl to šiek tiek padidėjo nuotekų
tvarkymo tarifas. Naujoji dumblo apdorojimo sistema
penkis kartus sumažino susikaupiančio dumblo kiekį.
Įdomioji statistika
• Vilniaus m. savivaldybės svečiai vaišinami tik vandeniu iš čiaupo.
• 100 kibirų vandens Vilniuje kainuoja maždaug tiek, kiek keli buteliai mineralinio vandens.
• Vilniečiams tiekiamas tik požeminis vanduo iš giluminių gręžinių, kurių gylis 40–180 m.
• Per parą vilniečiams patiekiama apie 90 tūkst. kub. m vandens.
• 2013 m. Vilniaus nuotekų valykloje buvo išvalyta 38 mln. kub. m nuotekų.
• Nuotekoms surinkti ir transportuoti iki nuotekų valyklų naudojama 1 tūkst.176 km
nuotekų tinklų ir kolektorių.
• Į Nerį išleidžiamas 97 proc. išvalytas vanduo.
Vanduo
NAUDINGA ŽINOTI
UAB „Vilniaus vandenys“
Dominikonų g. 11, 01517 Vilnius
Klientų aptarnavimo
tel. + 370 5 266 4455
info@vv.lt
www.vv.lt
Avarinės tarnybos (dirba visą parą)
Centrinės dispečerinės tel. + 370 5 266 4371
Išorės vandentiekio tinklų avarinės tel. + 370 5 216 8892
Išorės nuotekų tinklų avarinės tel. + 370 5 219 2766
Tarifų palyginimas (kaina be PVM)
Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Dabar palankiausias metas taikyti
aplinkai draugiškas, naujausias
ir moderniausias technologijas,
todėl Vilniaus m. savivaldybė eina
būtent šiuo keliu. Mūsų užduotis –
šviesti visuomenę, tai visų pasaulio
aplinkosaugininkų misija. Turime
ją atlikti kaip įmanoma geriau. O
galime išties daug. Ir darome daug.
Jolanta Gaudutienė, Aplinkos
komitetas
VANDENS VILNIUJE KAINUOJA TIEK PAT,
KIEK BUTELIS MINERALINIO VANDENS
1,5ltr.
=
1m3
x50
1m3
47
48. Pastatų atnaujinimas
NAUDINGA ŽINOTI
Visa informacija apie daugiabučių namų atnaujinimą skelbiama
svetainės www.vilnius.lt skiltyje „Viskas apie renovaciją“. Dėl
namų atnaujinimo galima kreiptis į Savivaldybės Renovavimo
poskyrį, tel. + 370 5 211 2381.
Dėl paramos daugiabučių fasadų elementų remontui
patartina kreiptis į Savivaldybės Būsto renovavimo skyriį,
tel. + 370 5 211 2572.
ŠILTAS IR KONKURENCINGAS MIESTAS
Pastatų atnaujinimas
Šiuo metu į Vilniaus daugiabučių namų atnaujinimo
procesą įtraukti 298 namai, taip pat rengiami in-
vesticijų projektai dar 284-iems. Naujausias pro-
jektas – S. Stanevičiaus g. 22 daugiabutis namas,
kurio atnaujinimo darbai pradedami 2014 m. gegu-
žės mėn.
Fasadų elementų atnaujinimas
Vilniaus m. savivaldybė skiria paramą daugiabu-
čių fasadų elementų – balkonų, karnizų, parapetų
ir architektūrinių detalių avarinei būklei likviduo-
ti. Šiems darbams dvejus metus bus teikiama
30 proc. ir dar trejus metus 20 proc. Savivaldybės
parama. Namų, įtrauktų į Nekilnojamojo kultūros
paveldo registrą, fasadų elementams sutvarky-
ti bus skiriama 30 proc. parama 5 metams. Jeigu
pastatuose, kuriems prašoma parama, yra ko-
mercinės paskirties patalpos, apmokestintos ne-
kilnojamojo turto mokesčiu, papildomai suteikia-
ma 10 proc. parama nuo šio mokesčio.
Įdomioji statistika
• 2013 m. Vilniuje atnaujinti 5 daugiabučiai namai.
• Senamiesčio, Naujamiesčio, Šnipiškių seniūnijų pastatuose yra per 2
tūkst. balkonų, kuriuos reikėtų remontuoti (31 iš jų – avarinės būklės).
Daugiau informacijos
VšĮ „Atnaujinkime miestą“
V.Kudirkos g. 14, Vilnius
Tel. +370 5 210 7431
bustas@chc.lt
www.atnaujinkimebusta.lt
Daugiabučių namų skaičius Nupirktų investicijų projektų skaičius
Iš viso 298 284
48
49. Pastatų energinio efektyvumo žemėlapis
Renovuoti namą rekomenduojama esant dideliam
šilumos suvartojimui. Vilniaus miesto savivaldybė
parengė interaktyviąją pastatų faktinio šilumos
suvartojimo analizę ir rekomendacijas gyvento-
jams.
Šis interaktyvusis žemėlapis – įrankis įvertinti,
kiek šilumos suvartojo namas per skirtingus šil-
dymo sezonus, palyginti su kitų analogiško pro-
jekto pastatų šilumos suvartojimu arba su kaimy-
nystėje esančiais daugiabučiais bei susipažinti su
pateiktomis rekomendacijomis.
Savo daugiabutį gyventojai gali susirasti žemėla-
pyje pagal adresą. Pasirinkus pastatą, pateikia-
ma informacija, kuriai klasei pagal faktinį šilumos
suvartojimą priklausė namas, jo statybos metai,
namo tipas, namo prižiūrėtojas. Taip pat pateikia-
mos Savivaldybės rekomendacijos, kokių priemo-
nių reikėtų imtis.
Interaktyviajame žemėlapyje iš viso yra 15 faktinio
energijos suvartojimo klasių, sugrupuotų į 6 ka-
tegorijas pagal skirtingas spalvas: gera, vidutinė,
bloga, labai bloga, ypač bloga ir renovuoti namai.
Įdomioji statistika
• Interaktyviajame žemėlapyje matyti 4 tūkst. 799 šilumos punktai.
• Daugiau nei 3 tūkst. renovuotinų daugiabučių skirstomi pagal kategorijas: bloga, labai
bloga, ypač bloga.
• Kategorijai gera iš visų pateikiamų šilumos punktų priskirta 349 (iš jų renovuoti – 93),
vidutinei – 1104, blogai – 2715, labai blogai – 512, ypač blogai – 119 daugiabučių.
• Vilniuje yra daugiau nei 6 tūkst. 600 daugiabučių.
Pastatų energinio efektyvumo žemėlapis
NAUDINGA ŽINOTI
Interaktyvusis žemėlapis matomas svetainės www.vilnius.lt/map skiltyje „Faktinės šilumos suvarto-
jimo klasė“, taip pat – svetainės www.vilnius.lt skiltyje „Sumažinkite sąskaitas už šildymą“.
Dėl pastato renovacijos galima kreiptis į Vilniaus m. savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamen-
tą , tel. +370 5 211 2437, VšĮ „Atnaujinkime miestą“, tel. +370 5 210 7431 arba į savo namo adminis-
tratorių, bendrijos pirmininką.
49
50. ŠILTAS IR KONKURENCINGAS MIESTAS
Galite sutaupyti
Vienas gyventojas vidutiniškai moka per mėnesį
Vilniečiai moka mažiausius komunalinius mokesčius
Lietuvoje ir tarp Baltijos valstybių sostinių
Bendrovės „Civitta“ atlikta galimybių studija parodė, kad Vilniuje – mažiausi mokesčiai už komunalines pas-
laugas palyginti su didžiausiais šalies miestais ir Baltijos valstybių sostinėmis.
Komunalinės paslaugos
NAUDINGA ŽINOTI
Gyventojai, siekdami sutaupyti, galėtų labiau kontroliuoti administratorius ir imtis tokių taupymo prie-
monių: namo apžiūrą vykdyti kas ketvirtį (šiuo metu kas mėnesį); atsisakyti šiukšlių šalintuvų; adminis-
truoti ir rinkti mokesčius už bendrųjų patalpų elektrą 2-4 kartus per metus.
Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į Ūkio ministeriją ir Valstybinę metrologijos tarnybą su pasiūlymais, todėl:
• karšto vandens skaitiklių metrologinės patikros terminas pailgintas nuo 4 iki 6 m. Gyventojams skaitiklių
priežiūros kaina sumažėjo nuo 3,16 iki 2,69 Lt (be PVM) arba beveik 15 proc.;
• šalto vandens skaitiklių metrologinės patikros terminas pailgintas nuo 4 iki 6 m. Gyventojams skaitiklių
priežiūros kaina (kai apskaitos prietaisas priklauso tiekėjui) sumažėjo nuo 3,24 iki 2,70 Lt (be PVM) arba
beveik 16,6 proc., o kai apskaitos prietaisas priklauso vartotojui – nuo 1,96 iki 1,81 Lt (be PVM) arba 7,6 proc.
VILNIUS
TALINAS
RYGA
Vienas gyventojas vidutiniškai moka:
44Lt
48Lt
53Lt
100LtRYGA
KAUNAS
TALINAS
VILNIUS
KAUNAS
50
51. Kuriama požeminių atliekų
konteinerių sistema
Vilniuje 2012 m. pradėta kurti vieninga požeminių atliekų konteinerių sistema. Šiuo metu analizuo-
jamos vietos, kur požeminiai konteineriai galėtų būti pastatyti. Jau numatytos 632 vietos dešimtyje
sostinės seniūnijų.
Sukūrus požeminių atliekų konteinerių sistemą, mažės eksploatavimo išlaidos, nebus juntamas atlie-
kų kvapas, konteineriuose tilps daugiau atliekų, į juos nepateks graužikų, bus estetiškesnė antžeminė
požeminių konteinerių dalis.
Atliekų rūšiavimas
NAUDINGA ŽINOTI
Atliekų rūšiavimo konteinerių išsidėstymą galima pamatyti svetainėje www.vilnius.lt/map.
Daugiau informacijos dėl dalijamų nemokamų kompostavimo dėžių – svetainėje www.vaatc.lt.
Vilniuje veikia šios stambiųjų atliekų
priėmimo aikštelės:
• Pilaitės pr. 50, tel. +370 620 38 136;
• Liepkalnio g. 113B, tel. +370 686 38 550;
• Graičiūno g. 36C, tel. +370 8 614 09 641;
• Pramonės g. 209S, tel. +370 614 75 264;
• Pumpėnų g. 1, tel. +370 614 09 641.
Įdomioji statistika
• Vilniuje yra 58 tūkst. 300 komunalinių atliekų konteinerių ir apie 1 tūkst. kolektyvinių antrinių
žaliavų surinkimo konteinerių komplektų.
• Nuosavų namų gyventojams išdalyta 11 tūkst. 700 vnt. konteinerių antrinėms žaliavoms rinkti.
• Per metus iš viso surinkta apie 12 tūkst. t antrinių žaliavų, 165 tūkst. t komunalinių atliekų.
• Vilniaus individualių namų savininkams pradėtos dalyti nemokamos kompostavimo dėžės. Iš viso
sostinėje bus išdalyta 24 tūkst. dėžių.
Žaliosios atliekos priimamos
UAB „Biastra plius“, www.biastraplius.lt.
Kompostavimo aikštelės:
Titnago g. 74, (Vilniaus nuotekų valykla);
Liepkalnio g. 172, UAB „Juknevičiaus kompostas“,
www.kompostas.lt.
51
52. E. MIESTAS
Išmanieji sprendimai miestui
Vilnius laimėjo IBM konsultacijas už 1,35 mln. Lt
Aplenkęs daugiau nei 100 pasaulio miestų, Vil-
nius iškovojo IBM „Smarter Cities Challenge“ (liet.
IBM iššūkis išmanesniems miestams) stipendiją
ir dar šiemet gaus geriausių pasaulio ekspertų iš
IBM konsultacijas apie miesto transportą, jo regu-
liavimą, išmaniųjų sistemų tobulinimą ir tinkamą
duomenų panaudojimą. Konsultacijų, už kurias
sumokės IBM, kaina – 500 tūkst. JAV dolerių (apie
1,35 mln. Lt). Šis laimėjimas rodo, kad Vilnius, kaip
išmanusis miestas, yra įdomus pasaulinio lygio
ekspertams ir įgyvendina teisingus pokyčius.
Mobilioji programėlė „m.Parking“
2013 m. pabaigoje įdiegta programėlė „m.Par-
king“ suteikia galimybę patogiau sumokėti už au-
tomobilio stovėjimą – mokama už tiek laiko, kiek
realiai stovėjo automobilis. Be to, nebereikia ieš-
koti monetų ir iš anksto spėlioti, kiek jų įmesti mo-
kant už stovėjimą arba užtrukus sukti galvą, kaip
pratęsti stovėjimo laiką.
Mokestis už stovėjimą nuskaitomas kas dvylika
minučių ir įtraukiamas į telefono sąskaitą. Pro-
gramėlė dar net nestartavusi sutaupė miestui
2 mln. Lt. Pradėjus dirbti su šiuo projektu, dvigubai
sumažintas mokėjimo aparatų, kuriuos planuota
įsigyti, skaičius. „m.Parking“ kasdien naudojasi per
25 tūkst. vartotojų.
Mobilioji programėlė „m.Ticket“
Mobilioji programėlė „m.Ticket“ – naujas ir pato-
gus būdas atsiskaityti už važiavimą Vilniaus vie-
šuoju transportu ir turėti bilietą tiesiog telefone.
Programėlė suteikia daugiau galimybių negu Vil-
niečio kortelė – galima ne tik pirkti bilietus, bet
ir vienu metu aktyvinti kelis bilietus, susiplanuoti
pageidaujamą maršrutą.
Planuojama programėlė „m.Taxi“
Iki 2014 m. vasaros planuojama pristatyti ir tre-
čiąją programėlę išmaniesiems telefonams –
„m.Taxi“. Ja bus paprasta išsikviesti taksi, sekti
savo kelionių istoriją ir sumokėti už taksi paslau-
gas telefonu.
Išmanūs sprendimai miestui
NAUDINGA ŽINOTI
Visos programėlės pritaikytos telefonams su „Android“ arba „iOS“ operacinėmis sistemomis,
tad jas atsisiųsti galima įprastai – iš „Google Play“ ir „Apple App Store“.
Džiugu, kad pastaruoju metu tarp-
tautinio pripažinimo sulaukia „Smart
Vilnius“ iniciatyvos: miesto įdirbį
įvertino tokios kompanijos kaip IBM
ar leidinys „The New Economy“ – tai
didžiulis žingsnis Vilniui tampant iš-
maniųjų miestų lyderiais regione. Vis
dėlto projektas „Smart Vilnius“ nėra baigtinis produktas,
o tęstinis procesas. Technologijos keičiasi itin sparčiai, tad
mūsų užduotis – žengti su jomis koja kojon ir dar svarbiau
yra patiems kurti inovacijas.
Indrė Jakaitytė, darbo grupės „Išmanusis Vilnius“ vadovė
52
54. E. MIESTAS
El. paslaugos
Sparčiai populiarėja el. sprendimai vilniečiams portale www.vilnius.lt
Miesto problemų el. registras (www.vilnius.lt/problemos) ir interaktyvusis žemėlapis (www.vilnius.lt/
map) su išsamia informacija apie miestą sulaukė ypač didelio vilniečių populiarumo. Šiuo metu interne-
tu teikiama beveik 90 paslaugų, todėl gyventojai ir verslo atstovai sutaupė laiko ir patogiai gavo reikia-
mus leidimus arba dokumentus.
El. patalpų nuomos sistema
Šiuo metu svetainėje www.vilnius.lt galima pato-
giai ir greitai, neišėjus iš namų užsisakyti norimas
patalpas Vilniaus m. bendrojo ugdymo mokyklose
ir jose žaisti, treniruotis, vesti mokymus ar pas-
kaitas. Prie šios sistemos yra prisijungusios 33
sostinės mokyklos.
Interaktyvusis žemėlapis
Savivaldybės svetainėje www.vilnius.lt veikiantis
interaktyvusis žemėlapis tapo patogesnis, jis pa-
pildytas 5 naujomis nurodomis: faktinis energijos
vartojimas gyvenamuosiuose pastatuose, lauko
kavinės, parkų informacija, jaunimo veikla, viešieji
renginiai.
Elektroninių paslaugų skaičius
2012 m. 2013 m.
89
39
54
55. El. paslaugos miestiečiams
NAUDINGA ŽINOTI
Skambučių centro numeris – 1664.
Visas el. paslaugas galima rasti svetainėje
www.vilnius.lt/epaslaugos.
Išsinuomoti patalpas galima svetainėje
www.vilnius.lt, skiltyje „Elektroninė patalpų nuoma“.
Interaktyvųjį žemėlapį galima rasti svetainėje
www.vilnius.lt/map.
Skambučių centras teikia šias paslaugas:
• konsultuoja dėl elektroninių paslaugų, suteikia
darbuotojų telefono numerius;
• registruoja miesto problemas;
• konsultuoja viešosios tvarkos klausimais;
• konsultuoja ikimokyklinių ugdymo įstaigų
klausimais;
• registruoja į priėmimą pas architektus;
• registruoja pažeidimus, susijusius su socialinių
išmokų piktnaudžiavimo atvejais;
Artimiausiu metu gyventojai, pasirinkę atitinkamą
meniu punktą, bus tiesiogiai sujungti su SĮ „Susisiekimo
paslaugos“.
PER METUS VILNIAUS MIESTO
SAVIVALDYBĖ GAVO
DOKUMENTŲ
223 551
IŠ VISO APIE 1 000 000 LAPŲ
TOKIAM SKAIČIUI PAGAMINTI
REIKIA NUKIRSTI 68 MEDŽIUS
TODĖL RAGINAME NAUDOTIS
ELEKTRONINĖMIS VILNIAUS
MIESTO PASLAUGOMIS
Projektas „Modernios saugios mokyklos sprendimas“
Nuo 2012 m. pabaigos vykdomas projektas „Modernios
saugios mokyklos sprendimas“ padeda diegti sistemas,
leidžiančias kasdien automatizuoti ir optimizuoti mokyklos
veiklą. Šis projektas įgyvendinamas septyniose Vilniaus
mokyklose: Balsių, Fabijoniškių, Vasilijaus Kačalovo, Adomo
Mickevičiaus, Ozo, Senvagės, Šeškinės.
Projekto metu mokyklose sumontuotos apsaugos kame-
ros, sukamieji varteliai, tvorelės, įdiegtos valgyklų, biblio-
tekų, posėdžių valdymo, raktų išdavimo sistemos. Moks-
leiviams išdalyta 5 tūkst. el. pažymėjimų, kuriuose įdiegta
funkcijos:
• elektroninio bilieto funkcija;
• įėjimo į mokyklą;
• atsiskaitymo valgykloje;
• knygų paėmimo iš bibliotekos funkcija.
Šiuo metu atnaujinama šio projekto paskyra svetainėje
www.vilnius.lt. Atnaujintoje paskyroje vaikų tėvai galės nau-
dotis papildomomis paslaugomis:
• sekti vaiko lankomumą;
• matyti pažymius;
• sužinoti, ką vaikas valgė valgykloje;
• parašyti vaiko alergenus.
Suteikta elektroninių paslaugų
2012 m. 2013 m.
19 tūkst.
10 tūkst.
55
56. TĖVŲ
MOKESČIAI
21,4%
2 200Lt
2 563Lt
„KREPŠELIO”
LĖŠOS
36,3%
42,3%
1 297Lt
SAVIVALDYBĖS
LĖŠOS
Vieno vaiko darželyje išlaikymas Vilniuje per metus, 6 060 Lt
RŪPESTINGAS MIESTAS
Vilniaus darželiai ir mokyklos
Vilniaus miesto savivaldybė darželiams kasmet skiria 68 mln. Lt,
naujų vietų kūrimas yra savivaldybės prioritetas.
Darželiai
Darželiamsskiriamadotacijadaugiaukaip68mln.Lt
per metus yra laikytina Savivaldybės prioritetu.
2013 m. lapkritį Santariškėse pradėta darželio, kurį
lankys daugiau nei 220 vaikų, statyba. Tai bus pir-
masis Lietuvoje darželis su geoterminiu šildymu ir
antras darželis Vilniuje per 20 metų.
Per 3 metus papildomai sukurta 3 400 naujų vietų.
Remontuojant darželius, iki šiol nenaudotos patal-
pos pritaikomos naujoms grupėms.
Registracija į darželius internetu
Prašymą lankyti darželį kasmet galima teikti pra-
šymų priėmimo laikotarpiu. Tradiciškai jis prasideda
metųpradžiojeirtęsiasiikibalandžiomėn.pabaigos.
Registruoti (užpildyti el. prašymo formą) galima in-
ternetu: www.vilnius.lt/Prisijungti/Mano meniu/
Švietimas/Mano darželis.
Įdomioji statistika
• 2014 m. sausio 10 d. prasidėjus registracijai į darželius buvo užregistruota daugiau nei 80 proc. vaikų
(5 tūkst. 611), iš jų 96 proc. – internetu.
• Vilniuje veikia 118 lopšelių-darželių, 7 darželiai, 15 darželių-mokyklų, 2 vaikų ugdymo centrai ir 47
privatūs darželiai. Visuose Vilniaus darželiuose ugdoma apie 29 tūkst. vaikų.
Vieno vaiko darželyje išlaikymas
Vilniuje per metus, 6 060 Lt
Priėmimas į sostinės darželius
GRUPIŲ
FORMAVIMAS
GEGUŽĖS 1 D. –
BIRŽELIO 1 D.
PRAŠYMŲ
PRIĖMIMAS
SAUSIO 10 D. – BALANDŽIO 30 D.
DOKUMENTŲ PRISTATYMAS
Į DARŽELIUS
BIRŽELIO 1 D. – LIEPOS 31 D.
MOKSLO METAI
DARŽELIUOSE
RUGSĖJO 1 D.
Rugsėjo
1d.
Priėmimas į sostinės darželius
56
57. Taip pat atnaujinamos kitos mokslo įstaigos. Naujininkų vidurinei mokyklai, Taikos progimnazijai, Žygi-
manto Augusto pagrindinei mokyklai ir „Versmės“ gimnazijai atnaujinti skirta 12 mln. Lt ES struktūrinių
fondų ir 4 mln. Lt Savivaldybės lėšų.
2013 m. vykdyta 15 mokyklų reorganizacija, sureguliuoti moksleivių srautai,
efektyviai naudojamos patalpos:
• prijungimo būdu reorganizuota Antano Vivulskio pagrindinė mokykla;
• padalijimo būdu reorganizuota Antakalnio vidurinė mokykla;
• Ozo, Pilaitės ir Salininkų vidurinės mokyklos pertvarkytos į gimnazijas;
• Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centras ir Sausio 13-osios vidurinė mokykla pertvarkyta į
pagrindines mokyklas;
• pradėta Gerosios Vilties, Jeruzalės, Karaliaus Mindaugo, „Ryto“, „Sietuvos“, Simono Stanevičiaus, Šeškinės ir
Viršuliškių vidurinių mokyklų pertvarka.
Darželiai ir mokyklos
NAUDINGA ŽINOTI
Registruotis į darželį galima interneto svetainės www.vilnius.lt skiltyje „Priėmimas į darželius“.
Taip pat registruojama atvykus į Vilniaus miesto savivaldybę (1 a.).
Daugiau informacijos
Tel.: + 370 5 211 2074 / 2510.
darzeliai@vilnius.lt
Šiuo metu statomas darželis Santariškėse – antrasis naujas darželis Vilniuje per
pastaruosius 20 metų. Tarptautinio bendradarbiavimo rezultatas – Šolomo Aleichemo
ORT gimnazijos statybos. 2013 m. įgyvendinti net du ES projektai modernizuojant ir
pritaikant darželių patalpas neįgalių vaikų poreikiams. Taip pat atnaujintos 9 švietimo
ugdymo įstaigos. Bendra investicijų suma į šią sritį pasiekė rekordinę 50 mln. Lt sumą.
Zbigniev Maciejevski, Kultūros, švietimo ir sporto komitetas
Papildomos vietos darželiuose
Statomas naujas darželis
Santariškėse
Teikiant prašymą pirmenybės tvarka reikia nurodyti 5 al-
ternatyvas (kiekvienoje eilutėje nurodoma viena įstaiga ir
viena ugdomoji kalba).
Pasibaigus prašymų registracijai, formuojamos darželių
grupės. 2014 m. bus baigta formuoti birželio mėnesį. Su-
formavus grupes, vaikų tėveliai mobiliuoju telefonu arba
elektroniniu paštu gaus pranešimus, į kokį darželį reikia at-
vykti ir kokius būtina pateikti dokumentus iki rugpjūčio 1 d.
Su savimi reika turėti gimimo liudijimą, asmens tapatybę
patvirtinantį dokumentą ir šių dokumentų kopijas, gydy-
tojų pažymą ir dirbančių tėvų pažymą, patvirtinančią, kad
įstaigos (įmonės) teikiamoje metinėje A klasės išmokų de-
klaracijoje gyvenamoji vieta nurodyta Vilniaus miesto savi-
valdybė.
Mokyklų atnaujinimas
2013 m. Žvėryne, J. I. Kraševskio g. 5 esančiame pastate
pradėti renovacijos darbai. Atnaujinus pastatą, iš Viršuliš-
kių čia bus perkelta Šolomo Aleichemo ORT gimnazija, o
jos vietoje (Viršuliškėse) įsikurs 240 vietų lopšelis-darže-
lis. Darbus numatyta baigti 2015 m. kovą. Bendra projekto
vertė – per 11 mln. Lt.
PER 3 METUS SUKURTA NAUJŲ VIETŲ
3400
57
58. Socialinė pagalba
Vilniuje kompleksinė pagalba teikiama 1 tūkst.
neįgaliųjų ir senyvo amžiaus žmonių.
Pertvarkomos vaikų globos įstaigos. Siekiama,
kad likę be tėvų globos vaikai gyventų mažose
grupėse, ir jų gyvenimo sąlygos atitiktų savaran-
kiškos šeimos aplinką.
2013 m. patvirtinta socialinės rizikos asmenų,
neturinčių gyvenamosios vietos ir elgetaujančių
2013–2018 m. integracijos ir socialinės pagalbos
programa. Vilniečiai skatinami ne duoti išmaldą, o
suteikti informacijos apie galimą pagalbą (nakvy-
nę, maitinimą, paramą).
Socialinės išmokos
Bendras priimtų piniginei socialinei paramai gauti
prašymų skaičius mažėjo 3 proc. 2013 m. socialinės
pašalpos gavėjų skaičius mažėjo 13,6 proc., kom-
pensacijų – 5,1 proc.
RŪPESTINGAS MIESTAS
Socialinių paslaugų įstaigų atnaujinimas
• Savarankiško gyvenimo namų „Savi namai“
ir dienos centro psichikos negalią turintiems
asmenims rekonstrukcija A. Kojelavičiaus g. 172 / J.
Kupalos g. 1.
• Globos namų vaikams ir jaunimui su negalia
šiltinimas, įrengti 22 kambariai, sutvarkyta aplinka.
• Grupinio gyvenimo namų vaikams, šeimos paramos
centro ir krizių centro motinoms ir vaikams pastato
A. Kojelavičiaus g. 129 rekonstrukcija.
• Pastatytas Rukeliškių g. 2 aukštų 10 miegamųjų
kambarių pastatas (300 kv. m), kuriame yra įsikūrę
pensionas „Vilties namai“ ir trumpalaikės globos
centras.
2012 2013
7,7
70,8
59,8
8,0
Socialinės išmokos ir kompensacijos
Socialinės išmokos
Vilnius pirmasis Lietuvoje pasitvirtino Vyresnio amžiaus asmenų priežiūros iki 2020
m. strategiją, numatė jos įgyvendinimo priemonių planą. Per šiuos metus aplankėme
visas slaugos ir palaikomojo gydymo ligonines, lankėmės namuose pas žmones,
kuriems teikiama integruota slaugos ir globos paslauga.
Rūta Vanagaitė, Slaugos ir globos komisija
Socialinės išmokos ir kompensacijos
(mln. Lt)
58
59. Statomas naujas daugiabutis
Socialiai remtinoms šeimoms ir asmenims Links-
mojoje gatvėje statomas naujas namas, kuriame
bus 79 butai, 8 iš jų bus išnuomoti politinių kalinių
ir tremtinių šeimoms. 2011-2013 m. atlikta dar-
bų už daugiau nei 10 mln. litų ir namą planuojama
baigti 2015 m.
Socialiai remtiniems Vilniuje – 4250 būstų
2013 m. išnuomoti 36 socialiniai būstai šeimoms,
auginančioms penkis ir daugiau vaikų, vienišiems
judėjimo negalią turintiems asmenims, taip pat
gaisro atvejais.
2013 m. socialinio būsto eilėje laukė 6638 asme-
nų (šeimų). Šiuo metu Savivaldybei priklausančia-
me socialinio būsto fonde yra apie 4000 būstų,
kurie yra visi apgyvendinti (išnuomoti). Taip pat
yra apie 250 bendrabučio tipo būstų, iš kurių vieni
išnuomoti, o kiti – remontuojami.
Įdomioji statistika
• Šiuo metu benamių ir elgetaujančiųjų duomenų bazėje – 1482 asmenys.
• Vilniuje veikiančiuose nakvynės namuose per žiemą pasirūpinama iki 1 tūkst. 300 benamių.
• Kiekvienam benamiui už nakvynę ir maistą iš miesto biudžeto atitenka apie 700 Lt per mėnesį.
• 2013 m. 1 tūkst. 294 benamiams suteikta apie 6 tūkst. 100 socialinių paslaugų.
Socialinė pagalba
NAUDINGA ŽINOTI
Pamatę gatvėje socialiai pažeidžiamą asmenį, paskambinkite Vilniaus miesto nakvynės namų Socialinei tarny-
bai tel. +370 617 44 661.
Informacija apie socialinio būsto nuomos sąlygas ir tvarką teikiama tel. +370 5 211 2077 ir +370 5 211 2721.
Metai buvo ypač rezultatyvūs. 2013 m. įgyvendinti net penki Vilniui itin svarbūs iš ES
struktūrinių fondų finansuojami socialiniai projektai socialiai remtiniems žmonėms.
Analizavome ir sprendėme socialinių būstų problemas, inicijavome skubų laisvų,
suremontuotų patalpų apgyvendinimą. Komitetas derino ir teikė pastabas dėl naujai
rengiamo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išnuomoti įstatymo projekto.
Sprendėme įvairius, su neįgaliųjų integracija susijusius klausimus, bei būstų pritaikymą
neįgaliesiems. Vilniaus m. socialinės paramos centre pradėta teikti integrali socialinės
globos ir slaugos paslaugų pagalba namuose.
Vytautas Milėnas, Socialinių reikalų komitetas
Socialinės piniginės paramos gavėjų ir išlaidų dinamika (2007 ir 2013 m.)
Vidutinis gavėjų skaičius Išlaidos piniginei socialinei paramai, mln. Lt
2007 8 536 6,1
2013 36 788 70,8
59
60. RŪPESTINGAS MIESTAS Socialinė pagalba vaikams
Socialinė pagalba vaikams
Statistikos departamento duomenimis, 2013 m.
pradžioje Vilniuje augo 96 tūkst. 425 vaikai. Apie
1,2 proc. jų yra likę be tėvų globos. 2013 m. gruo-
džio 31 d. be tėvų globos buvo 1 tūkst. 151 vaikas.
Nors nežymiai, bet kasmet šis skaičius mažėja.
Per 2013 m. globa nustatyta 220 vaikų, t. y. 18
mažiau nei 2012 m. Globa dažniausiai nustatoma
vaikams iki 3 metų amžiaus.
2013 m. iš sveikatai ar gyvybei pavojingų sąlygų
Vilniuje paimti 133 vaikai. Jie laikinai apgyvendi-
nami Vilniaus m. krizių centro Paramos vaikams ir
šeimai tarnyboje A. Kojelavičiaus g. 129.
Įvaikinimas
2013 m. lietuvių ir užsienio piliečių šeimose įvai-
kinti 24 vaikai, augę Vilniaus vaikų socialinės glo-
bos įstaigose bei globėjų šeimose, 8 vaikai įvaikin-
ti kito sutuoktinio (-ės).
Daugiausia galimų įvaikinti vaikų sudaro vyresnio
mokyklinio amžiaus vaikai, o mažiausia – vaikai iki
3-jų metų ir amžiaus grupės nuo 4 iki 5 metų.
Per 2013 m., bendradarbiaujant su socialiniais
partneriais, rengiančiais globėjų ir įtėvių moky-
mus, parengta 22 įtėvių ir 20 globėjų šeimų.
NAUDINGA ŽINOTI
Daugiau informacijos
Dėl įvaikinimo galima konsultuotis tel. +370 5 211 2566.
Dėl globos šeimoje – tel.: + 370 5 211 2855 / 2565.
Dėl globos socialinės globos įstaigose – tel.: +370 5 211 2877 / 2853.
2013 m. komisija atliko didžiulį, prasmingą darbą. Sukurta kol kas vienintelė Lietuvoje – „Vaiko
gerovės plėtros“ programos strategija iki 2020 m.: rūpinamasi vaikų globos namų modelio
pakeitimu, vaikų maitinimu mokyklose, užimtumu atostogų metu, imamasi priemonių, kad mieste
atsirastų jaunimo centrai. Siekiame, kad visa tai būtų atlikta kokybiškai, todėl mūsų laukia labai
sunkus darbas.
Gegužės 30 d. organizuojama konferencija „Kaip toliau ginsime savo vaikus“, kurioje bus
ieškoma atsakymų į klausimą, kaip kompleksiškai ugdyti vaiką, kad užaugęs jis būtų sveika ir
harmoninga asmenybė.
Violeta Podolskaitė, Vaiko gerovės plėtros reikalų komisija
60