3. vp16.195 krastovaizdzio ir dendrologijos dalis

Vilniaus miesto savivaldybė
Europos regioninės plėtros fondas
Statinio projekto pavadinimas
TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE,
KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES TVARKYMO
PROJEKTAS
Statinio projekto Nr.
VP16.195
Statytojas (užsakovas) VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖ
Konstitucijos pr. 3, Lt-09601, Vilnius, tel. (8-5) 211 2000.
Kodas Juridinių asmenų registre 188710061
Projektuotojas SAVIVALDYBĖS ĮMONĖ „VILNIAUS PLANAS“
Konstitucijos pr. 3, Lt-09601, Vilnius, tel. (8-5) 211 2446.
Kodas Juridinių asmenų registre 123615345
Statinio (statinių) pavadinimas TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS PARKAS
(UNIKALUS KODAS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE: 24992)
Statinio (statinių) adresas (statybos vieta) ŽALIOJI A. 2A TRAKŲ VOKĖ, VILNIAUS M.
Kultūros vertybių registro duomenys TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS KOMPLEKSAS
(U/K 923);
TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS PARKAS
(U/K 24992)
Statybos rūšis TVARKOMIEJI PAVELDOSAUGOS DARBAI (REMONTAS,
RESTAURAVIMAS; KONSERVAVIMAS)
TVARKOMIEJI STATYBOS DARBAI (INŽINERINIAI TINKLAI –
NAUJA STATYBA, REKONSTRUKCIJA)
Statinio kategorija YPATINGAS
Statinio naudojimo paskirtis VISUOMENINĖ
Statinio projekto etapas TVARKOMŲJŲ PAVELDOSAUGOS DARBŲ PROJEKTAS (TPDP)
Statinio projekto dalis KRAŠTOVAIZDŽIO IR DENDROLOGIJOS DALIS
Bylos (segtuvo) žymuo 03
Bylos (segtuvo) laidos žymuo 0
Bylos (segtuvo) išleidimo data 2018-01
Pasirašančių asmenų pareigos: Vardai, pavardės, kiti būtini duomenys: Parašai:
Direktorė JURGA SILVIJA VEČERSKYTĖ ŠIMELIŪNĖ
Direktoriaus pavaduotojas – vyr. architektas LINAS SINKEVIČIUS
L. e. p. skyriaus vadovas VLADAS TREINYS
Projekto vadovas JURGA SILVIJA VEČERSKYTĖ ŠIMELIŪNĖ
Kvalifikaciją patvirtinančio dokumento Nr.
A 1326;
3312; 17
Tel. Nr. +370 52112497
Projekto dalies vadovas JURGITA STONKUTĖ VYRUKAITIENĖ
Kvalifikaciją patvirtinančio dokumento Nr. 32
1

TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS DALIES
TVARKYMO PROJEKTAS
Dokumento žymuo Lapas Lapų Laida
VP16.195-00-TPDP-KR-PSŽ 2 54 0
PARENGIAMŲJŲ DARBŲ, TYRIMŲ ŽINIARAŠTIS
Eil.
Nr.
Bylos (segtuvo)
žymuo
Laida Pavadinimas Tomas
1. VP16.195-TPDP-I* 0 Istoriniai tyrimai T.I
2. VP16.195-TPDP-AŽ 0 Archeologiniai žvalgymai T.II
3. VP16.195-TPDP-AT 0 Žvalgomieji ir detalieji archeologiniai tyrimai T.III
4. VP16.195-TPDP-GT 0 Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai T.IV
5. VP16.195-TPDP-MVI 0 Trakų Vokės dvaro sodybos parko centrinės
alėjos medžių vertinimo išvados
T.V
* Istoriniai tyrimai buvo pateikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriui
kartu su projektiniais pasiūlymais 2016 11 29 (Derinimo Nr. 355-PP, Vyr. Specialistė R. Trapikienė)
PROJEKTO SUDĖTIES ŽINIARAŠTIS
Eil.
Nr.
Bylos (segtuvo) žymuo Laida Pavadinimas Tomas
1. VP16.195-00-TPDP-BD 0 Bendroji dalis I
2. VP16.195-00-TPDP-SP/ S 0 Sklypo sutvarkymo dalis. Susiekimo dalis II
3. VP16.195-00-TPDP-KR 0 Kraštovaizdžio ir dendrologijos dalis III
4. VP16.195-00-TPDP-SA/SK 0 Statinio architektūros, konstrukcijų dalis IV
5. VP16.195-00-TP-LVN 0 Lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo dalis V
6. VP16.195-00-TP-LE1 0 Lauko elektrotechnikos dalis VI
7. VP16.195-00-TP-LE2 0 Lauko elektrotechnikos dalis. ESO dalis VII
8. VP16.195-00-TP-GA 0 Gatvių apšvietimo dalis VIII
9. VP16.195-00-TP-LER 0 Lauko elektroninių ryšių dalis IX
10. VP16.195-00-TP-SO 0 Pasirengimo statybai ir darbų organizavimo dalis X
11. VP16.195-00-TPDP-KS 0 Skaičiuojamosios kainos nustatymo dalis XI
Šis projektas atitinka galiojančias normas, taisykles ir statybos techninius reglamentus ir, išpildžius visas
jame numatomas priemones, užtikrina saugų statinio eksploatavimą.
Projekto sprendiniai nepažeidžia trečiųjų šalių interesų.
PV J. S. Večerskytė-Šimeliūnė
Kval. patv. dok.
Nr.
A 1326; 3312; 17
2

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR-BSŽ 3 54 0
PROJEKTO DALIES BYLOS DOKUMENTŲ SUDĖTIES ŽINIARAŠTIS
MA žymuo
Lapų
sk.
Laida Dokumento pavadinimas
Lapo
Nr.
VP.16.195-00-TPDP-KR 1 0 Projekto sudėtis 2
VP.16.195-00-TPDP-KR 1 0 Bylos dokumentų sudėties žiniaraštis 3
TEKSTINĖ DALIS
VP.16.195-00-TPDP-KR-ND 1 0 Normatyvinių dokumentų sąrašas 4
VP.16.195-00-TPDP-KR-AR 27 0 Projekto dendrologijos dalies aiškinamasis raštas 5
VP.16.195-00-TPDP-KR-AR
3
0 Trakų vokės dvaro sodybos parko tvarkybos darbų
paveldosauginiai reikalavimai
33
VP.16.195-00-TPDP-KR-AR
8
0 Trakų vokės dvaro sodybos parko tvarkybos darbų
sprendiniai
36
VP.16.195-00-TPDP-KR-AR 5 0 Projekto kraštovaizdžio dalies techninės specifikacijos 44
VP.16.195-00-TPDP-KR-KŽ
5
0 Projekto dendrologijos dalies želdyno sąnaudų kiekių
žiniaraštis
49
VP.16.195-00-TPDP-KR 22 0 Inventorizacinės lentelės 54
BRĖŽINIAI
VP.16.195-00-TPDP-KR-ŽTP 1 0 Želdyno tvarkymo planas M 1 : 500 78
VP.16.195-00-TPDP-KR-AP 1 0 Apželdinimo planas M 1 : 500 79
VP.16.195-00-TPDP-KR-AP 1 0 Apželdinimo planas M 1 : 500 80
VP.16.195-00-TPDP-KR-GJ 1 0 Gėlių juostos apželdinimo planas M 1 : 200 81
VP.16.195-00-TPDP-KR-G1 1 0 Gėlyno G-1 apželdinimo planas M 1: 200 82
VP.16.195-00-TPDP-KR-G2 1 0 Gėlyno G-2 apželdinimo planas 83
VP.16.195-00-TPDP-KR-G3 1 0 Gėlyno G-3 apželdinimo planas M 1 : 200 84
VP.16.195-00-TPDP-KR-G4 1 0 Apželdinimo planas Nr. 4 M 1 : 250 85
VP.16.195-00-TPDP-KR-SA 1 0 Sodo ir rožyno apželdinimo planas M 1 : 250 86
PRIDEDAMI DOKUMENTAI
1 0
Techninė projektavimo darbų užduotis ir paslaugų
apimtis
88
2 0 Statytojo (užsakovo) techninė specifikacija 89
2 0 Tvarkybos darbų projektavimo sąlygos Nr. TDV-101 91
2 0
Specialieji paveldosaugos reikalavimai (laikinasis
apsaugos reglamentas) Nr. EV-1002
93
3 0 Trakų Vokės dvaro sodybos paveldotvarkos planas 94
7 0 Išrašas iš Kultūros vertybių registro 98
1 0
Ištrauka iš Vilniaus miesto teritorijų planavimo suvestinio
skaitmeninio žemėlapio (informacija apie sklypus)
105
10 0
Trakų Vokės dvaro sodybos komplekso nekilnojamosios
kultūros vertybės teritorijos ribos
106
2 0 Projektiniai pasiūlymai 116
1 0 NŽT pritarimas 118
6 0 Projekto vadovės ir dalies vadovų atestatai 119
4 0 Specialioji paveldosauginė ekspertizė 124
2 0
Dendrologinių ir kraštovaizdžio formavimo sprendinių
ekspertizės aktas
128
3

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 4 54 0
NORMATYVINIŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS
1. PTR3.06.01:2007 Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklės;
2. Nr. X-1241, 2007 Lietuvos respublikos želdynų įstatymas;
3. Nr. D1-87, 2008 Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių
darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo
patvirtinimo.
4. Trakų Vokės dvaro sodybos (unikalus kodas, buvęs kodas G 229K), Vilniaus m. sav., Vilnius,
nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialieji planai – kultūros paveldo teritorijos ir apsaugos zonos
ribų planas ir paveldotvarkos projektas.
4

TVARKYMO PROJEKTAS
0 2018-01
LAIDA IŠLEIDIMO DATA LAIDOS STATUSAS, KEITIMO PRIEŽASTIS (JEI TAIKOMA)
KVAL.
PATV.
DOK. NR.
Statinio projekto pavadinimas
TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS , ŽALIOJI A. 2A
VILNIUJE, KOMPLEKSO TERITORIJOS CENTRINĖS
DALIES TVARKYMO PROJEKTAS
A1326;
3312;
17
PV
Jurga Silvija Večerskytė-
Šimeliūnė
Statinio numeris ir pavadinimas, dokumento pavadinimas Laida
32 PDV. Jurgita Stonkutė Vyrukaitienė
AIŠKINAMASIS RAŠTAS 0
LT
Statytojas ir (arba) užsakovas Dokumento žymuo Lapas Lapų
Vilniaus miesto savivaldybė VP16.195-00-TPDP-KR-AR 5 5
PROJEKTO DENDROLOGIJOS DALIES AIŠKINAMASIS RAŠTAS
ESAMA SITUACIJA
Pav. Nr. 1 Trakų Vokės dvaro parko vaizdas. Ortofoto
BENDRIEJI DUOMENYS
Objektas: Trakų Vokės dvaro sodybos parkas (unik. obj. kodas Kultūros vertybių registre 24992).
Adresas: Žalioji a., Vilniaus m., Vilniaus m. sav.
Statusas: valstybės saugomas.
Vertybė pagal sandarą: į kompleksą įeinantis (priklauso kompleksui Trakų Vokės dvaro sodyba, unik. obj.
kodas Kultūros vertybių registre 923).
Trakų Vokės dvaro sodybos parko vertingųjų savybių pobūdis: Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą,
unikalus);
Kraštovaizdžio; Želdynų (lemiantis reikšmingumą, retas).
Komplekso Trakų Vokės dvaro sodyba vertingųjų savybių pobūdis: Archeologinis (lemiantis
reikšmingumą);
Architektūrinis (lemiantis reikšmingumą unikalus);
Dailės (lemiantis reikšmingumą svarbus);
Istorinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); Kraštovaizdžio;
Memorialinis (lemiantis reikšmingumą varbus); Sakralinis (lemiantis reikšmingumą svarbus); Želdynų
(lemiantis reikšmingumą svarbus).
Tvarkybos darbų rūšys: taikomieji tyrimai, remontas, restauravimas.
Statinio kategorija: ypatingasis statinys.
Organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamentas,
Konstitucijos pr. 3. LT-09601 Vilnius.
Sąlygos:
Tvarkybos darbų projektavimo sąlygos Nr. TDV-101
Specialieji paveldosaugos reikalavimai (laikinasis apsaugos reglamentas) Nr. EV-1002
Prisijungimo sąlygos Nr.1-167/2017
5

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 6 54 0
OBJEKTO GEOGRAFINĖ PADĖTIS
Projektuojama Trakų Vokės dvaro sodybos parko teritorija yra Vilniaus mieste, Trakų Vokės gyvenamojo
mikrorajono šiaurinėje dalyje, pasiekiama keliu Vilnius – Trakai (A4).
Šiuo metu žemės sklypas nesuformuotas. Vakarinėje pusėje dvaro sodybos sklypas ribojasi su
Vinkšnų gatve, šiaurinėje su geležinkeliu Naujoji Vilnia–Vilnius–Trakai, rytinėje pusėje sklypas ribojasi su
Vokės upe, pietinėje pusėje Trakų Vokės dvaro sodybos komplekso teritorija ribojasi su E. Andre gatve.
Privažiavimas galimas iš dviejų gatvių,-iš pietinės pusės – J. Tiškevičiaus ir E. Andre gatvės sankryžos ir iš
vakarų pusės – Žaliąja alėja.
KLIMATINĖS SĄLYGOS
Apylinkėse klimatas yra pereinamasis. Šiltos vasaros ir šaltos žiemos. Vidutinė metinė temperatūra yra
+6,1 °C. Šalčiausia būna sausį, kai vidutinė temperatūra būna -5 °C, o šilčiausia liepa, kai vidutinė temperatūra
būna 17 °C. Vidutinis kritulių kiekis – 664 milimetrai.
Vilniuje pasitaiko šiltų vasarų, kai įšyla per 30 laipsnių. Taip pat galimos sausros, kurios gali tęsti savaites.
Būna ir šaltų žiemų, kai naktimis atšąla net iki -30 °C. Tada užšąla upės.
Sniego danga, kaip ir visoje Rytų Lietuvoje, būna storesnė, negu kitose Lietuvos vietose. Mikroklimatinės
sąlygos: labiausiai vėjuota prie vandens telkinių, aplink rūmus ir alėjose, ūkinėje zonoje. Peizažinio parko erdvė
menkai insoliuojama.
Antrinių literatūros šaltinių analizės metu buvo sisteminama informacija apie Lietuvos klimato
ypatumus. Projektuojant teritorijas, parenkant augalus ir planuojant lauko darbus klimatinių sąlygų žinojimas
yra labai svarbus.
RELJEFAS
Dvaro parkas išsidėstęs banguoto reljefo plote greta pagrindinio kelio iš Vilniaus į Trakus. Į rytus nuo rūmų
aukštoji terasa baigiasi pasagos formos iškyšuliu, kur šlaito pakraščiu eina pasivaikščiojimo alėja. Prie jos yra
pusiau apskrita apžvalgos aikštelė. Žemoje rytinėje terasoje tyvuliuoja trys aptakūs tvenkiniai.
Geomorfologiniu požiūriu tyrimų teritorija yra fliuvioglacialinių lygumų Vokės-Merkio lygumoje, Lentvario
zandrinėje pakilumoje. Reljefas banguotas, absoliutiniai paviršiaus aukščiai kinta nuo 152,0 iki xxxm.
Trakų Vokės reljefas susiformavo paskutinio apledėjimo metu. Traukiantis paskutiniam ledynui ir ištekant
prieledyniniams baseinams, orientuoti vandenų srautai išgraužė Vokės senslėnį. Juo pasinaudojo Vokės upė.
Šioje vietoje dešinį Vokės krantą juosia aukšti, kai kur iki 30 metrų, bei statūs šlaitai, nuo kurių atsiveria puikūs
panoraminiai reginiai. O kairiame - plačios ir erdvios terasos. Vokė savo vidurupyje teka plačiu 3-5 km slėniu, kurį
per paskutinį ledynmetį išplovė tirpstančio ledyno vandenys. Upės senslėnis gilus, terasuotas ir labai įvairios
sandaros.
Trakų Vokėje slėnio šlaituose E. Andre suprojektuotas ir įveistas parkas leidžia pajusti kalvoto reljefo teikiamą
įspūdį. Reprezentacinė dalis, privažiavimo alėjos, dalis parko ir ūkinė zona randasi praktiškai lygioje plokštumoje.
Tvenkiniai išsidėstę dauboje ir yra supami aukštesnių ir žemesnių Trakų Vokės dvaro sodybos šlaitų.
DIRVOŽEMIAI
Teritorija priskiriama Lietuvos pietryčių smėlingųjų žemumų srities dirvožemių rajonui, kuriame vyrauja
smėlžemių ir jauražemių dirvožemio tipai. Teritorija priklauso Vilnius-Rūdiškių jauražemių rajonui, kur vyrauja
velėninis jaurinis menkai pajaurėjęs dirvožemis(JV
1), kurie pagal LTDK-99 klasifikaciją yra priskiriami
paprastiesiems jauražemiams (JDp).
Jauražemiai - tai automorfinio drėkinimo dirvožemiai, besiformuojantys nemaistingose ir nekarbonatingose
smėlinguose nuogulose po spygliuočių miškais, senose aliuvinėse terasose, fliuvioglacialiniuose ir kopiniuose
smėliuose, kur giliai slūgso gruntiniai vandenys. Tipingiems, žmogaus ūkinės veiklos menkai ar visai
nepaveiktiems jauražemiams būdingas labai gerai išsivystęs profilis, su aiškiai išreikštais jauriniu ir iliuviniu
hominiu horizontais. Jauražemiams būdinga:
1. Ryški eliuvinė – iliuvinė profilio diferenciacija pagal fizinio molio bei oksidų pasiskirstymą.
2. SiO2 santykinis susikaupimas eliuvinėje profilio dalyje.
3. Laisvųjų ir judriųjų geležies (Fe2O3) ir aliuminio (Al2O3) oksidų išplovimas iš eliuvinės profilio dalies ir jų
susikaupimas iliuvinėje.
6

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 7 54 0
4. Nedidelis bendras dirvožemio humusingumas.
5. Vyraujanti fulvatinė humuso sudėtis.
6. Labai maža katijonų sorbcinė talpa.
7. Didelis drėgmės laidumas ir mažas jos imlumas.
8. Mažai augalams prieinamų maisto medžiagų.
Lietuvoje automorfinio drėkinimo sąlygomis vyrauja tipingi paprastieji ir paprastieji geležingieji jauražemiai
Žemesnėse vietose, kuriose pasireiškia trumpalaikis užmirkimas bei nedidelis užglėjėjimas, formuojasi giliai
glėjiški geležingieji jauražemiai.
Žemesnėse vietose, kur negiliai slūgso gruntiniai vandenys, susiformuoja giliai glėjiniai geležingieji jauražemiai
su jiems būdingu storu, kartais gerai sucementuotu iliuviniu geležingu huminiu horizontu.
Jauražemiai Lietuvos dirvožemio dangoje užima apie 18,67%. Jauražemiai, pagal TDV-96 klasifikaciją apima labai
plačiai jaurinių dirvožemių grupę. Pajaurėję smėlžemiai atitinka jaurinius tipingus (J‘ , J‘ 1), velėninius jaurinius
silpnai pajaurėjusius (Jv 1) bei sutvirtintų šlaitų (Sš ) dirvožemius.
Vietovės dirvožemio storis 10-30 cm.
Geologinių tyrimų metu 2017 m. kovo mėnesį 3,0-6,0 m gylio gręžiniais, atliktai aukštutinėje sklypo terasoje,
požeminis vanduo nepasiektas.
VANDENS TELKINIAI
Trakų Vokės dvaro sodyboje 1881-1885 metais pagal žymaus ichtiologo M. Girdvainio projektą buvo įrengti
tvenkiniai, kuriuose dirbtiniu būdu buvo išperinami sykai ir įveisiami Trakų ežeruose.
Ir šiuo metu, beveik nepakeitę savo formos, žemoje rytinėje terasoje tyvuliuoja trys medynų apsupti aptakūs
tvenkiniai. Vandens telkiniai patenkinamos būklės, juos reikia valyti. Pakrantės apaugę menkaverčiais augalais.
AUGALIJA
Trakų Vokės dvaro parkas 1898 – 1900 m. buvo rekonstruotas pagal R. Andre projektą. Iki šių dienų išlikęs parkas
yra mišraus stiliaus. Vakarinėje ir pietinėje dalyje išlikus senų liepų alėja, o dvaro teritorijoje šiuo metu auga 22
vietinės ir 32 introdukuotos medžių rūšys.
Pagrindiniai vietiniai medžiai: mažalapė liepa (Tilia coradata Mill.), paprastasis klevas (Acer platanoides L.),
paprastasis uosis (Feaxinus excelsior L.), paprastasis ąžuolas (Quercus robur L.), baltalksnis (Alnus incana L.)
Moerch), kalninė guoba (Ulmus glabra Huds.), blindė (Salix caprea L.), karpotasis ir plaukuotasis beržai (Betula
pendula Roth, Betula pubescens Ehrh.), paprastoji eglė (Picea abies (L.) H. Karst., paprastoji pušis (Pinus sylvestris
L.), trapusis gluosnis (Salix fragilis L.). Introdukuotų augalų sąrašas pateikiamas sekančiuose skirsniuose. Vyrauja
brandus medžiai, tačiau nemažai ir menkaverčių medžių ir krūmų, ypač periferinėje parko dalyje.
Geometrinio išplanavimo partere be kelių karpomų krūmų ir dviejų gluosnių nieko nėra. Parterą dengia prastos
kokybės veja.
Ankstyvą pavasarį (2014m.) dalyje parko buvo vykdomi valomieji kirtimai (parko dalis matoma nuo apžvalgos
aikštelės). Parkas tvarkomas patenkinamai, mažai šienaujama, daug savaiminių sumedėjusių augalų, apaugę
tvenkinių pakrantės.
ERDVINĖ – PLANINĖ STRUKTŪRA
Trakų Vokės dvaro parko išplanavimas mišrus: reprezentacinė zona sukomponuota griežtai geometriškai - ovalo
formos parteris su fontanu, tiesios pagrindinės alėjos. Prie rūmų veda dvi privažiavimo alėjos iš pietų ir vakarų
Pagrindinė pietinė privažiavimo triguba alėja, statmena rūmų ašiai, prasideda nuo neogotikinių vartų ir baigiasi
ties rūmų galiniu fasadu įsijungdama į kilpą aplink parterį, jos plačiojoje dalyje.
Vakarinė privažiavimo alėja sutampa su rūmų ašimi. Nuo stilistiškai priderintų prie rūmų vakarinių vartų, ji veda
link rūmų ir baigiasi kilpa aplink skydo formos parterį. Nuo šios apsodintos liepomis (visos reprezentacinės zonos
alėjos sudarytos iš mažalapių liepų (Tilia cordata Mill.), alėjos, atsiveria puikus vaizdas į rūmų pagrindinį fasadą.
Pietinio privažiavimo trigubos alėjos vakarų ir rytų pusėse lygiagrečiai eina dvi alėjos, viena jų nuo koplyčios veda
link parterio, įsiliedama į jį iš pietų. Šias alėjas jungia statmena joms alėja, einanti palei parko tvorą pietinėje
pusėje.
ANTROPOGENINĖ APLINKA IR JOS ELEMENTAI
7

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 8 54 0
VERTINGI STATINIAI
Trakų Vokės dvaro sodybos kompleksą (u.o.k. 923) sudaro:
1. Trakų Vokės dvaro sodybos rūmai (24972);
2. Trakų Vokės dvaro sodybos oficina (24973);
3. Trakų Vokės dvaro sodybos virtuvė-skalbykla (24974);
4. Trakų Vokės dvaro sodybos ūkvedžio namas (24975);
5. Trakų Vokės dvaro sodybos kumetynas (24976);
6. Trakų Vokės dvaro sodybos bokštas (24977);
7. Trakų Vokės dvaro sodybos kalvė (24978);
8. Trakų Vokės dvaro sodybos ledainė (24979);
9. Trakų Vokės dvaro sodybos tvartas (24980);
10. Trakų Vokės dvaro sodybos arklidė (24981);
11. Trakų Vokės dvaro sodybos kluonas (24982);
12. Trakų Vokės dvaro sodybos koplyčia-mauzoliejus (24983);
13. Trakų Vokės dvaro sodybos pirtis-skalbykla (24984);
14. Trakų Vokės dvaro sodybos svirnas (24985);
15. Trakų Vokės dvaro sodybos pietų vartų sargo namas (24986);
16. Trakų Vokės dvaro sodybos pietų vartai (24987);
17. Trakų Vokės dvaro sodybos vakarų vartų sargo namas (24988);
18. Trakų Vokės dvaro sodybos vakarų vartai (24989);
19. Trakų Vokės dvaro sodybos tvoros fragmentai ir šiaurės vartai (24990);
20. Trakų Vokės dvaro sodybos tvora (24991);
21. Trakų Vokės dvaro sodybos parkas (24992)
MENKAVERČIAI STATINIAI DARANTYS NEIGIAMĄ ĮTAKĄ KULTŪROS PAVELDO OBJEKTUI
Silikatinių plytų mūrinis ūkinis pastatas ties žirgyno pastatu
Garažų paskirties dalinai naudojami pastatai ties alėja nuo vakarinio parterio link koplyčios.
Silikatinių plytų mūrinis buvusios laboratorijos pastatas.
Didžioji dalis mažosios architektūros yra sovietinių laikų palikimas. Parke suskaičiuota 12 suoliukų su
šiukšliadėžėmis, 10 šviestuvų, 9 konteineriai gėlėms – šie elementai nedera prie istorinio dvaro aplinkos. Istorinis
fontanas, vazos prie rūmų, staliukas parke, apžvalgos aikštelė ir šaltinio vieta su grota yra prastos būklės.
Infrastruktūros elementų Trakų Vokės dvaro sodyboje negausu: tai išlikęs autentiškas takų tinklas. Takai
pagrinde gruntiniai (dalis istoriniu takų atkarpų grysti akmenimis), vietomis labai prastos būklės. Trūksta info
stendų, nukreipiamųjų rodyklių, WC ir kitos komforto įrangos.
Naujoji mažoji architektūra turi derėti prie pastatų architektūros stiliaus, atitikti istorinio dvaro ir parko dvasią.
8

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 9 54 0
TRAKŲ VOKĖS DVARVIETĖS RAIDOS APŽVALGA
Išsamiai Trakų Vokės dvarvietės raida buvo tirta 2012 m. R. B. Vitkauskienės darbe „Trakų Vokės
dvaro sodybos istoriniai tyrimai“ (SĮ „Vilniaus planas“ užsakymu), bei 2017 m. „Trakų Vokės dvaro rūmų istorinių
tyrimų dalis“, kurie buvo atlikti Trakų Vokės dvaro rūmų tvarkybos darbų projekto apimtyje (atliko R. B.
Vitkauskienė – SĮ „Vilniaus planas“ užsakymu).
Šioje dalyje bus trumpai apžvelgti esminiai chronologiniai Trakų Vokės dvaro komplekso istorijos
raidos faktai, kurie tiesiogiai arba netiesiogiai kaip pasekmės turėjo įtakos Trakų Vokės dvaro komplekso parko
raidai.
Laikotarpiu tarp 1837 ir 1842 m. Trakų Vokės dvarą įsigijo Juozapas Tiškevičius (1800-1844).
Po jo mirties dvarą paveldėjo vyriausiasis sūnus Jonas Vytautas Emanuelis Tiškevičius (1831-1892), kuris kaip
centrinius dvaro rūmus paveldėjo dar senųjų savininkų Dombrovskių pastatytus klasicistinius rūmus. Jo brolis
(Jono Vytauto Emanuelio) brolis Juozapas paveldėjo Lentvario dvarą.
Viena pirmųjų rimtų užuominų apie grafo Tiškevičiaus domėjimąsi augalais fiksuoja 1863 m. dvaro
inventoriaus surašymas, kur minima, kad teritorijoje prie rūmų būta trijų pastatų, vadinamų oranžerijomis, kur
vienas pastatas buvo skirtas vynuogėms, viename augino daržoves, skirtas dvarininko stalui, o kita skirta
tropiniams augalams. Surašyme išvardintas ir visas oranžerijoje augusių augalų sąrašas, kurį žr. Piede Nr.1
Pav. Nr. 2 Trakų Vokės dvaro rūmai ir oranžerija. 1879 m. Pav. Nr. 3 Trakų Vokės dvaro rūmai. Napoleono Ordos piešinys.
Po 1880 m. Kairėje kyšo, manomai, oranžerijos pastato stogas.
Paskutinės užuominos apie oranžeriją sutinkamos 1939 m. dvaro turto surašymo akte, kur
apibrėžiamas oranžerijos medžiagiškumas ir matmenys. Informacijos autentiškumą, patvirtina 2017 m.
archeologinių kasinėjimų radiniai, kuomet piešiniuose fiksuojamoje vietoje buvo atkasti pastato liekanų,
manomai, oranžerijos, pamatai.
1875 m. sodybos plane fiksuojamas senas dvarvietės išplanavimas, su prūdu priešais centrinius
rūmus, t.y. vakarinio parterio vietoje (žr. pav. Nr. 4)
1880 m. Tarkų Vokės dvarvietėje pastatyti nauji italų kilmės architekto, dirbančio Lenkijoje,
Leonardo (Leandro) Marconi suprojektuoti neoklasicistiniai rūmai.
XIX a. pabaigoje ši istorizmo srovė vėl atgaivino ašių sistemas, ilgas alėjas, erdvius gazonus ir
taisyklingus parterius, rūmų fasado ryšį su specialiai sutvarkyta aplinka, kartu jai buvo būdingas kontrasto
santykis tarp taisyklingai geometriškai sutvarkytų centrinių parterinių teritorijų ir kraštovaizdinio parko,
paliekant laukinę ar vos žmogaus rankų paliestą gamtą, rengiamos regyklos, didžiulė reikšmė teikiama vandeniui,
architektūros atspindžiams , fontanams, alėjų špaleriams (Trakų Vokės dvaro rūmų restauravimo projektas, R.B.
Vitkauskienė). Istorikė neatmeta galimybės, kad būtent L. Marconi „numatė, o gal net suprojektavo didelę erdvę
priešais rūmus ir ilgą įvažiavimo alėją, vadovaudamasis neoklasicizmo pavyzdžiais“.
Nauji rūmai atitinkamai reikalavo ir aplinkos sutvarkymo. 1886 m. Vilniaus laikraštyje rašoma, kad
Jonas Vytautas Emanuelis užveisė parką, iškasė tvenkinius (žemutinėje parko terasoje), bet, matyt, nepasiekęs
norimo rezultato, XIX a. pabaigoje pasikvietė prancūzų kraštovaizdžio architektą E. Andre parengti rūmų parko
projektą.
R. Andre Trakų Vokės dvare apsilankė 1897 m. Iš šio vizito išliko unikalios pirmosios Trakų Vokės
dvaro aplinkos fotografijos. Fotografijoje Nr. 4 užfiksuotas vakarinio parterio vaizdas: užpiltas tvenkinys, rūmų
fasadą dengia eilė koloniškos formos medžių.
9

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 10 54 0
R. Andre parengė projektą, kurį per artimiausius metus įgyvendino sūnus E. R. Andre. 1900 m.
parko įrengimas buvo baigtas, pastatyta įamžinimo lenta. (E.R. Andre sprendinia aprašyti sekančiame skyriuje).
Pav. Nr. 4 Trakų Vokės dvaro sodybos planas. Ištrauka. 1875 Pav. Nr. 5 Trakų Vokės dvaro sodybos planas. Ištrauka. 1911 m.
Pav. Nr. 6 Trakų Vokės dvaras
1897 m. E. Andre fotografija.
Iš S. Daveikio asmeninės fotokopijų kolekcijos
Pav. Nr. 7 Trakų Vokės dvaro rūmai. 1905 m.
Po parko rekonstrukcijos
Palyginus jauno amžiaus mirus antrosios kartos Vokės Tiškevičiams – Jonui Juozapui (m. 1903)
ir jo žmonai Elžbietai iš Krasinskių (m. 1906), liko keturi jų mažamečiai vaikai. Jonas Mykolas, kuriam tuo
metu buvo 6 m. paveldėjo Vokę. Močiutė Izabelė Tiškevičienė, kuri iš pradžių prižiūrėjo našlaičius mirė 1907.
Mažuosius Tiškevičius globojo jų senelė, mamos Elžbietos motina Rožė Račinska (1849-1937). Pagrinde jie
rezidavo Varšuvoje.
Prasidėjus I pasauliniam karui, pastatas buvo gerokai apgadintas. Marodieriai rūmų salone
buvo padarę arklides, o viename kambaryje – laužą. Iki pat jaunojo šeimininko Jono Mykolo Tiškevičiaus
įsikūrimo Vokėje jokių žinių apie kokius nors darbus atliktus nei pastate, nei dvarvietės teritorijoje nėra.
Išlikusi ikonografija perteikia skurstančios dvaro aplinkos vaizdą.
Pav. Nr. 8 Trakų Vokės dvaro sodybos planas. Ištrauka. 1925 m. Pav. Nr. 9 Trakų Vokės dvaras. XX a. 2-as dešimtmetis
Užaugęs ir vedęs naujasis Trakų Vokės šeimininkas Jonas Mykolas Tiškevičius sugrįžo į rūmus 1931
m. Labai kukliai įsikūrusi rūmuose, jaunoji pora ėmėsi jų remonto. Tačiau tam labai stigo lėšų. Todėl teko viską
daryti labai palaipsniui.
Nors išsamių duomenų apie tvarkymo darbus vykdytus parko teritorijoje tiesiogiai nėra išlikę, bet
antriniai šaltiniai nurodo, kad teritorija buvo išvalyta sutvarkyta, 1935 m. buvo pasodintos kai kurios alėjos.
10

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 11 54 0
Pav. Nr. 10 Trakų Vokės dvaras. Apie 1925 m. Pav. Nr. 11 Trakų Vokės dvaras. 1942 m.
1939 m. tragiškai žūsta Jonas Mykolas Tiškevičius, tais pačiais metais, prasidėjus II Pasauliniam
karui, našlė su mažamečiais vaikais skubiai pasitraukia į Vakarus ir apsigyvena Anglijoje.
1940 m. kovą Vokės dvaras konfiskuotas, prasideda rūmų kaip LTSR Ministrų Tarybos vilos
periodas.
Pokario laikotarpiu parteryje rekonstruotas karo metais sudaužytas baseinas, pakeista buvusi
jo forma. Fotografijoje matomos pastangos tvarkyti parterį, dar vis yra vazos parteryje.
Pav. Nr. 12 Rūmų fasadas ir vakarinio parterio vaizdas
1953 m.
Pav. Nr. 13 Rūmų fasadas ir vakarinio parterio vaizdas.
XX a. 6-7 dešimtmetis
Pav. Nr. 14 XX a. II pusė, kairiame kampe matomas dar išlikęs
vizualinisryšys su arklidžių pastatu. 1965 m.
Pav. Nr. 15 Rytinio parterio vaizdas. 1965 m.
Kardinalių pertvarkymų parkas sulaukė 1970 m., kada kraštovaizdžio architektas A. Kiškis, parengė ir
įgyvendino Trakų Vokės dvaro parko sutvarkymo projektą (žr. Priedas Nr. 2)
Pagal projektą buvo pakeltas vakarinio parterio aukščių lygis, pastatytas naujas baseinas,
užpilta raguva nusileidimui link tvenkinių.
11

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 12 54 0
Pav. Nr. 16 Tvenkinys. Kairėje – nusileidimo nuo rūmų terasos
takas. 1965 m.
Pav. Nr. 17 Rūmų vakarinis fasadas. 1965 m.
Drąstiškų intervencijų dvarvietės teritorija patyrė XX a., kada įsikūrė Žemdirbystės instituto
Trakų Vokės filialas. Centrinėje dalyje, vietoj oranžerijos pastatytas laboratorijos pastatas savo tūriu
konkuruojantis ir stelbiantis rūmų pastatą (pav. Nr. 18,19).
Pav. Nr. 18 Labaratorijos pastatas įsiterpė į parko teritoriją. 1965
m.
Pav. Nr. 19 Instituto eksperimentiniai šiltnamiai. 1965 .
XX a. 8-9 dešimtmetyje parkas skaitlingai pasipildė naujais svetimžemiais augalais. Pasodinta
apie 40 naujų medžių ir krūmų rūšių.
Pav. Nr. 20 centinės alėjos
tako įrengimo darbai. 1965 m.
Pav. Nr. 21 Rytinė alėja. 1965
m.
Pav. Nr. 22 Raudonieji vartai. Liepų alėja už jų. 1965 m.
Atgavus nepriklausomybę, parko teritorija priklauso Vilniuas miesto savivaldybei. Nuo 2014
m. parko teritorija rūpinasi SĮ “Vilniaus parkai”. 2016 m.parengti parko sutvarkymo PP.
12

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 13 54 0
TRAKŲ VOKĖS DVARVIETĖS KOMPLEKSO TYRIMŲ RAIDA
1958-1962 m. Parkų surašymas. Vykdytas Gamtos apsaugos komiteto prie LTSR MT Parko pasas
1968-1972 m. Trakų vokės dvaro parko restauravimo projektas (vad. A. Kiškis) Istoriniai, dendrologiniai, kraštovaizdiniai
tyrimai;
1968 m. Vokės buvusių Tiškevičiaus dvaro pastatų istorinė apybraiža
(vad. A. Kazlauskas)
Istoriniai tyrimai;
1968-1962 m. Lagunavičiaus Trakų Vokės dvaro sodybos rūmų restauravimo projektas (vad. A. Lagunavičius) Istoriniai, ikonografiniai tyrimai;
2001-2011 m. Trakų Vokės parko restauravimo galimybių studija (vad. Maria Chiara Pozzana) Istoriniai, ikonografiniai tyrimai
2007 m. Trakų Vokės buvusio dvaro ansamblio pritaikymo ir administravimo modelio galimybių studija SSGG analizė
2011 m. Trakų Vokės dvaro sodybos paveldotvarkos projektas. Kultūros vertybės apsaugos specialusis
planas
Istoriniai, ikonografiniai tyrimai;
2012 m. Trakų Vokės dvaro sodybos istoriniai tyrimai ( R.B. Vitkauskienė) Istoriniai, ikonografiniai tyrimai;
2015 m. KPD vertybės aprašo dosjė Istoriniai, ikonografiniai, architektūriniai
tyrimai;
2015-2017 m. Trakų Vokės dvaro sodybos, Žalioji g. 2a, Vilniuje, teritorijos tvarkymo projektas Archeologiniai, geologiniai, polichrominiai,
hidrologiniai, dendrologiniai,
kraštovaizdiniai, tyrimai;
2016-2017m. Trakų Vokės dvaro sodybos rūmų, Žalioji g. 2a, tvarkybos darbų projektas Architektūriniai, mūro, polichrominiai,
fotogrametriniai, istoriniai, archeologiniai
tyrimai;
Lentelė Nr. 1 Trakų Vokės dvarvietės komplekso raida
13

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 14 54 0
E. ANDRE ir E. R. ANDRE KŪRYBOS BRUOŽAI, ĮTAKA TRAKŲ VOKĖS PARKO KŪRIMO RAIDAI
1897 - 1900 m. grafo Tiškevičaus užsakymu, E. Andre parengia, E. R. Andre įgyvendina Trakų Vokės
parko projektą.
E. Andre daugiausia dėmesio skiria vietos sąlygoms, miško medynams ir vietiniai augalijai. Kūrėjas
pabrėžia, kad parkų mene kaip ir gamtoje svarbu suderinti vienovę ir įvairovę: Vienybė - ansamblyje, įvairovė -
detalėse“.
Didelę reikšmę E. Andre teikia tapybiškiems akcentams (Pittoresque), suteikiantiems įtaigų įspūdį.
Tam pasiekti rekomenduoja derinti naujas spalvas prie esamų pagrindinių peizažo spalvų, naudoti šviesius
akcentus prie vandens, taip pat medynų pakraščiuose.
E. Andre kartu yra ir botanikas, kuris puikiai išmano botaniką, medžius vertina pirmiausiai
moksliškai, po to praktiškai, ir galiausiai meno išraiškos požiūriu. Augalų savybių pažinimas leido komponuoti
augalus pagal išorinių estetinius lajos, lapų, spalvos požymius ir tinkamai pritaikyti juos prie konkrečių vietovės
gamtos ir augavietės sąlygų.
Pagrindiniai kompozicijų elementai - vanduo, akmuo, veja, gėlynai, medynai, mažosios
architektūros elementai tarnauja vos juntamam ryšiui su pagrindiniu objektu – rūmais ar gyvenamuoju namu.
Centrinėje dalyje – aiškiai išreikšta geometrinių formų aplinka, ūkinis sektorius toliau nuo parko visumos.
Tolstant nuo centrinės dalies vyrauja gamtiniai elementai, bet koks perspektyvos giluma dar išdidinamas.
E. Andre parkuose vyrauja natūralus želdinių išdėstymas, mėgiami soliterai, išskirtinai visžaliai spygliuočiai ar
išskirtinių lajos formų medžiai. Ypatingas dėmesys skiriamas kiliminiams augalams.
Būtina paminėti E. Andre mėgiami ir daugelyje parkų kartojami dirbtinių uolų elementai, akmeninių suolelių
įkomponavimas, dekoratyvinių betoninių „medžio šaknų“, „lianų“ panaudojimas, ir vandens kaskados.
Trakų Vokės parkas tobulai reprezentuoja pagrindinius E. Andre kūrybos principus. Geometrinės formos parteris,
baliustrada apžvalgos aikštelėje, tolima perspektyva į Vokės upės slėnį, akmenų grota, poilsio stalelis, peizažiškos
medžių grupių kompozicijos, buvusi krūmų gausa, žolinių augalų masyvai – Trakų Vokės parką daro išskirtinių
tarp kitų parkų ir kartu atpažįstamą, paveiktą unikalaus E. Andre braižo.
Pav. Nr. 23 Trakų Vokės dvaro rūmai. 1902 m. Pav. Nr. 24 Trakų Vokės parko baliustrada
Pav. Nr. 25 Trakų Vokės parko grota Pav. Nr. 26 Trakų Vokės parko arbatos stalelis
14

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 15 54 0
KRAŠTOVAIZDINIS TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS KOMPLEKSO PARKO VERTINIMAS ISTORIJOS
PERSPEKTYVOJE
Alėjos
Svarbiausi Trakų Vokės dvaro parko kompozicijos elementai, formuojantys parko kompozicinį
brėžinį, nukreipiantys srautus ir kartu su geometrine parterine dalimi formuojantys lygiavertę atsvarą parko
peizažinei daliai, žaidžiantys nukreipiamojo tako ir netikėtų atradimų (tako gale) žaidimą.
Trakų Vokės parke skaičiuojamos 7 geriau – blogiau išlikusios alėjos. 5 iš jų akivaizdžiai matomos
ar bent gerai suvokiamos, formuojančios pagrindinį parko kompozicinį karkasą, 2 alėjų likę tik likučiai.
Gerai išsilaikiusios alėjos:
Raudonųjų vartų alėja (inventorizacijos kodas C)
Tvorai lygiagreti alėja (inventorizacijos kodas A ir B)
Baltųjų vartų –Lentvario alėja (inventorizacijos kodas L)
Rytinė alėja (inventorizacijos kodas G)
Įvažiavimo alėja (už parko ribos)
Alėjos likučiai:
Koplyčios alėja (inventorizacijos kodas K)
Šiaurinė alėja lygiagreti vakariniam parteriui;
Alėjų svarbą Trakų Vokės parkui ir pačiam Trakų Vokės dvaro kompleksui atskleidžia ir istoriografiniai
šaltiniai, kuomet visuose originaliuose to laikmečio (XX a. pr.) amžininkų prisiminimuose apie dvarą vienu ar kitu
rakursu (aspektu) paminimos ir (skirtingos) alėjos.
1958 m. sudarytame Trakų Vokės dvaro parko pase minimos alėjos, pasodintos 1935 m.
E. Andre gatvei lygiagreti alėja (A ir B)
Pagrindinis alėjos vaidmuo – patekimas į Koplyčią, jungtis tarp Raudonųjų vartų ir Koplyčios, tarp
Koplyčios ir peizažinės parko dalies.
Išsidėsčiusi pietinėje parko pusėje, lygiagrečiai dvarvietės tvorai. Pusiau dalinama Raudonųjų vartų alėjos.
Vakarinėje alėjos pusėje alėja baigiasi Koplyčia, rytinėje alėjos dalyje per patenkama į parko peizažinę dalį arba
galima pasukti į statmenai atvedančią Rytinę alėją.
Dabartiniu metu ši alėja atlieka ir parko dengiamąjį/izoliacinį vaidmenį nuo gatvės, t.y. nuo Trakų Vokės
miestelio, transporto.
Alėja yra 96 m. ilgio, belikę 32 vnt. mažalapių liepų (Tilia cordata Mill.) medžių. Ypatingai sunykusi vakarinės
alėjos pusės pietinė eilė, kurioje likę du medžiai. Alėjos takas padengtas asfalto danga, išnykusių medžių vietose
stovi suoliukai, šiaurinėje alėjos eilėje likę neišrauti 3 seni kelmai kurie gausia leidžia atžalas.
Pav. Nr. 27 Tvorai lygiagrečios alėjos padėtis parko plane
Pav. Nr. 28 Alėjos A vaizdas Pav. Nr. 29 Alėjos B vaizdas
15

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 16 54 0
Raudonųjų vartų alėja (C)
Raudonųjų vartų arba Vilniaus krypties alėja (inventorizacijoje alėja „C“), antra pagal svarbą Trakų Vokės
parko alėjų, prasidedanti nuo raudonųjų įvažiavimo vartų ir pasibaigianti ties rūmais, išsidėsčiusi pietų – šiaurės
kryptimi. 120 metrų ilgio alėja yra dviguba, sudaryta iš dviejų sąveikaujančių medžių alėjų kairėje ir dešinėje
asfaltu dengto įvažiavimo kelio pusėse. Dabartiniu metu kaip ir dvaro laikais alėja tarnauja įvažiavimui į rūmus,
šoninės alėjos – pėsčiųjų zona, dengta betono plytelėmis, sužėlusiomis samanomis, žole.
Savo ilgiu ši alėja stipriai trumpesnė nei liepų g., tačiau darė įspūdį pločiu. XIX amžiaus keliautojo ir
publicisto E. Clopickio aprašyme ši alėja įvardinta, kaip „du lapuočių medžių tuneliai“. Deja, mūsų dienų šis
aprašytas ir E. Andre 1898 metais užfiksuotas vaizdas nepasiekė. Atlikti tyrimai rodo, kad dabartinės alėjos
medžių vidutinis amžius apie 50 metų, bet yra ir jaunesnių, todėl galima teigti, kad alėjos medžiai ne vieno
laikotarpio.
Alėja šiaurinėje pusėje atsiremia į medinį senąjį Sapiegų laikus menantį pastatą. Dabartiniu metu
tako/kelio aukštis iškilęs 70 cm virš senojo kelio, šoniniai takai išsidėstę žemiau – tai akivaizdžiai matosi rytinės
alėjos dalyje.
Alėją sudaro 72 medžiai, 37 dešinėje pusėje ir 35 kairėje. Medžių rūšių sudėtimi alėja yra mišri:
pagrindiniai alėjos medžiai – mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.) , keli – paprastieji klevai (Acer platanoides L.).
Projekto rengimo metu, šiai alėjai buvo atlikti medžių tomografiniai skanavimai, kad įvertinti želdinių
būklę bei parengti kiekvienam želdiniui individualūs medžių pasai. Tyrimų duomenys pateikti atskiroje byloje (žr.
VP16.195-TPDP-MVI Trakų Vokės dvaro sodybos parko centrinės alėjos medžių vertinimo išvados).
Pav. Nr. 30 Raudonųjų vartų alėjos padėtis parko plane Pav. Nr. 31 1897 m. fotonuotrauka prie raudonųjų vartų
Pav. Nr. 32 Kairysis alėjos takas Pav. Nr. 33 Centrinis alėjos takas
16

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 17 54 0
Rytinė liepų gyvatvorės alėja (G)
Išsidėsčiusi pietų – šiaurės kryptimi alėja jungia gatvei lygiagrečią alėją su rytiniu parteriu. Tai
viena seniausių ir prasčiausios būklės parko alėjų. Gyvatvorinis (t.y. tankus) šachmatiškas alėjos medžių
susodinimas uždangos – gyvasienės tikslu, lėmė, kad neprižiūrėta ir dėl to peraugusi alėja dėl buvusių genėjimų
ir esamo augimo vietos trūkumo, pasižymi itin dideliu kampu pasvirusiais drevėtais medžiais.
Alėją sudaro 52 vnt. medžių. Pagrindinė medžių rūšis – mažalapės liepos (Tilia cordata Mill.), taip pat auga 4 vnt.
paprastųjų klevų (Acer platanoides), kurie akivaizdžiai yra savaiminio augimo. Alėja eina plūktos dangos takas.
Pav. Nr. 34 Rytinės alėjos padėtis parko plane Pav. Nr. 35 Žaidimų aikštelė gyvasienės fone
Pav. Nr. 36 Rytinės alėjos vaizdas Pav. Nr. 37 Rytinės alėjos vaizdas
Koplyčios alėja (K)
Manomai po įvažiavimo alėjų buvusi viena reikšmingiausių Tiškevičių gyvenimo laikais jungusi vakarinį
parterą, t.y. pagrindinį įėjimą į rūmus su koplyčia.
Dabartiniu metu alėja priskiriama prie alėjų-likučių. Prastą alėjos būklę, spėjama, lėmė Žemdirbystės instituto ir
jo pagalbinės bazės – garažų, įsikūrimas, kuomet buvo sunaikinta didžioji alėjos dalis.
Dabartiniu metu išlikusi 73 metrų alėjos atkarpa (atstumas nuo parterio iki koplyčios - 130 metrų), kurioje
auga 24 vnt. mažalapių liepų (Tilia cordata Mill.)
17

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 18 54 0
Pav. Nr. 38 Koplyčios alėjos padėtis parko plane Pav. Nr. 39 Alėjos vaizdas
Baltųjų vartų – Liepų g. alėja (L I)
Viena iš geriausiai atrodančių, bet seniausių ir pagrindinių dvaro komplekso parko alėjų išsidėsčiusių rytų –
vakarų kryptimi, einanti nuo baltųjų įvažiavimo vartų link centrinio dvaro rūmų fasado/įėjimo ir pasibaigianti ties
vakariniu rūmų parteriu. Įvažiavimo vartai alėją dalina į dvi dalis. Už vartų, Lentvario kryptimi, alėja tęsiasi dar
virš 300 m ilgio, iš viso sudarydama 500 m alėjos ilgio.
Pav. Nr. 40 Baltųjų vartų alėjos padėtis parko plane Pav. Nr. 41 Baltieji vartai. 1897 m.
Pav. Nr. 42 Alėjos vaizdas nuo baltųjų vartų link rūmų Pav. Nr. 43 Alėjos vaizdas nuo rūmų į Lentvario pusę
18

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 19 54 0
PARTERIAI
Vakarinis parteris
Kalbėti apie buvusius parterių apželdinimo sprendinius galima tik remiantis išlikusia istorine ikonografija.
Dvaro parko klestėjimo metu, E. Andre suprojektuotas, R. Andre įgyvendintas išraiškingas parterio
vaizdas. Parterio šonai juosiami žemaūgės gyvatvorės lysve, kurios viduje susodinta kūgiškos formos medžių eilė,
kur kiekvieną medį supa žemaūgės gyvatvorės žiedas. Šalia lapuočių medžių eilės parterio vidinėje pusėje
susodinta taisyklingos formos ritmiškai besikartojančios taisyklingos kūgiškos ir ovalios formos krūmai, manomai
spygliuočiai. Dar labiau į vidinę parterio pusę, rytinėje ir vakarinėje parterio dalyse pasodinta rutuliškos formos
krūmai, didesni nei augantys eilėje. Baseinas pabrėžtas šalia augančiais taip pat rutuliškos formos 4 krūmais (žr.
foto Nr. 5, 45)
Pav. Nr. 44 Trakų Vokės dvaro rūmai. 1902 m. Pav. Nr. 45 Trakų Vokės dvaro rūmai. XX a. pr.
Vakarinio parterio vakarinėje pusėje, centre, ašyje su rūmais įrengtas nežymiai iškilus raštuotas gėlynas,
kurio centre auga nykštukinė palmė, manomai, vasarą atnešta iš oranžerijos.
Vėlesnėje fotografijoje matoma ta pati vakarinio parterio apželdinimo kompozicija su jau ūgtelėjusiais,
bet netvarkingai prižiūrimais, peraugusiais, taisyklingas formas praradusiais augalais.
1942 m., karo metu, darytoje fotografijoje aprašyto parterio vaizdo nebelikę, nelikę jokių želdinių.
Dabartinį parterio vaizdą suformavo 1970 m. įgyvendinta Trakų Vokės dvaro parko restauracija, vad. A. Kiškio:
vakarinio parterio reljefas/žemės lygis- užpiltas, pastatytas naujos formos baseinas, pasodinti 2 baltieji gluosniais
(Salix alba). Parterio dalyje priešais laiptus pasodinta buksmedžių masyvas.
Rytinis parteris
Apie rytinio parterio apželdinimo sprendinius informacijos teikia dar 1897 m. E. Andre daryta fotografija,
kuomet atvykęs į dvarą jis čia randa gėlyną, matomą pav. Nr.51
Pav. Nr. 46 Napoleonas Orda. Po 1880 m. Pav. Nr. 47 Trakų Vokės dvaras, 1897 m.
Iš S. Daveikio asmeninės fotokopijų kolekcijos
19

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 20 54 0
Pav. Nr. 48 Buvusio rytinio partero zona XX a. 8-as dešimt. Pav. Nr. 49 Buvusio rytinio parterio zona XX a. 8-as dešimt.
20

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 21 54 0
MIŠKO PARKO MASYVAI
Esamus peizažinės dalies parko želdinius pagal kilmę, paskirtį, planavimo pobūdį galimam suskirstyti į tris zonas:
1. Dekoratyvioji miško parko zona, juosianti rytinį parterį iš rytų-pietų pusės, kurioje tarp vyraujančių mišrios
sudėties lapuočių ir spygliuočių masyvo gausu dekoratyvių introdukuotų augalų grupių.
2. Miško parko zona, darniai pereinanti į gretimu miško masyvus, kurioje ištisiniai masyvai sudaryti iš nedidelio
vietinių miško medžių rūšių skaičiaus. Greta paprastojo klevo, karpotojo beržo, paprastosios eglės, čia gausu
minkštųjų lapuočių: drebulių, blindžių, baltalksnių. Didelė minkštųjų lapuočių priemaiša ir vyravimas bei vešlūs
krūmų sąžalynai atskirose šlaitų vietose sudaro apleisto miško įspūdį. Šios parko dalies takai pagyvinti,
augančiomis krūmų grupėmis, kurios dėl savo biologinio amžiaus trumpaamžiškumo nebėra gausios ar
išvaizdžios. Iš krūmų paminėtini kalninis serbentas (Ribes alpinum L.), įvairių rūšių lanksvos.
3. Tvenkinių pakrantės miško ruožai, kur šalia nuo šlaitų besileidžiančių miško parko zonos vietinių medžių rūšių,
kaip dekoratyviniai akcentai auga introdukuotų rūšių medžiai – paprastojo klevo raudonlapė forma (Acer
platanoides ‚Schwedleri‘), baltosios tuopos (Populus alba L.). Pakrantės zonoje gausiau sutinkame vietinių bei
introdukuotų krūmų rūšių: europinis ir karpotasis ožekšnis (Euonymus europaeus L., Euonymus verrucosus
Scop.), raudonuogis šeivamedis (Sambucus racemosa L.) ir kt.
Pav. Nr. 50 Miško parko vaizdas Pav. Nr. 51 Miško parko vaizdas
Pav. Nr. 52 Tvenkinių pakrantės augalija Pav. Nr. 53 Tvenkinių pakrantės augalija
21

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 22 54 0
MEDŽIŲ GRUPĖS
Nedidelės medžių grupės atskirais fragmentais išsidėsčiusios visoje centrinėje parko dalyje, juosia
taisyklingos geometrinės formos parterį, šliejasi prie miško masyvų. Medžių grupėse 97 proc. vyrauja lapuočiai
medžiai. Iš jų didesnę dalį sudaro vietinės kilmės lapuočiai: paprastieji klevai (Acer platanoides L.), mažalapės
liepos (Tilia cordata Mill.), paprastieji uosiai (Fraxinus excelsior L.). Grupes paįvairina introdukuoti medžiai: atskiri
paprastųjų kaštonų (Ausculus hippocastanum L.), trakinių klevų (Acer campestre L.), baltažiedžių robinijų
(Robinia pseudoacacia L.) guotai, prie vietinių medžių gupių prisijungę pavieniai baltųjų tuopų atstovai (Populus
alba L.). Didžiausią pridėtinę vertę parko peizažui teikia visžalių spygliuočių grupių kaimynystė. Paminėtinos
paprastosios eglės (Picea abies L.), europinis kėnis (Abies alba Mill.)
Pav. Nr. 54 Medžių grupė Pav. Nr. 55 Medžių grupė
Pav. Nr. 56 Medžių grupė Pav. Nr. 57 Medžių grupė Pav. Nr. 58 Medžių grupė
MEDŽIAI VIENIŠIAI
Želdyne nėra ryškiai išreikštų medžių vienišių, išsiskiriančių savo ūgiu, forma, gražia laja, lapų, žiedų ar
vaisių spalva. Ir nors po vieną augantį augalą sutikta keletas introdukuotų medžių: bazaminis kėnis (Abies
balsamea), juodoji pušis (Pinus nigra) , kanadinė tuopa (Populus x canadensis), švedinis šermukšnis (Sorbus
intermedia) – jų apžvelgimui trūksta erdvės, patiems medžiams augantiems kad ir nedidelėse grupėse trūksta
išskirtinio stoto.
Pav. Nr. 59 Medis vienišius Pav. Nr. 60 Medis vienišius
22

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 23 54 0
KRŪMŲ MASYVAI
Krūmynai - viena iš sudėtinių želdyno kompozicijos dalių, formuojantys estetinį vaizdą akių lygyje,
sudarantys pomiškį ir traką. Kaip puiki priemonė greitam želdyno estetiniam vaizdui pasiekti, parkų kūrėjų
krūmynai naudojami dažnai ir gausiai. Nereikia pamiršti, kad krūmynų botaninė branda kelis kartus trumpesnė
nei medžių. Daugelis Trakų Vokės parko krūmynų peraugę, išretėję, sunykę. Kad ir gausų krūmų dendrologinį
asortimentą atstovauja menki, pavieniai rūšies egzemplioriai. Parke auga kelių rūšių lanksvos (Spiraea),
raudonuogis, juoduogis šeivamedžiai (Sambucus racemosa L., Sambucus nigra L.), baltoji ir raudonoji sedula
(Cornus alba L., Cornus sanguinea L.), darželinis ir mergautinis jazminai (Philadelphus coronarius L., Philadelphus
x virginalis Rehd.) ir kt. Vakarinį parterį puošia paprastojo buksmedžio (Buxus sempervirens L.) masyvas.
Pav. Nr. 61 Kalninis serbentas (Ribes alpinum) Pav. Nr. 62 Paprastoji karagana
(Caragana arborescens Lam.)
Pav. Nr. 63 Europinis ožekšnis
(Euonymus europaeus L.)
MIŠKO PAKLOTĖ
Parko tvarkybos darbų plano rengimo metu, įvairiu šiltuoju sezono metu stebėta besikeičianti
žolinė augmenija: triskiautės žibuoklės (Hepatica nobilis), baltažiedės plukės (Anemone nemorosa), paprastosios
raktažolės (Primula vulgaris), šliaužiančiosios vaisginos (Ajuga reptans). Tvenkinių pakrantės išsiskyrė skirtingu
savitu asortimentu: paprastosios raudoklės (Lythrum salicaria), kemeras (Eupatorium fistulosum), kelių rūšių
snapučiais (Geranium spp.) ir kt. Puoselėjami žoliniai parko augalai leidžia minimaliomis sąnaudomis pasiekti
maksimalų vizualinį estetinį efektą.
Pav. Nr. 64 Pav. Nr. 65 Pipirmetė Pav. Nr. 66 Šliaužiančioji vaisgina (Ajuga
reptans)
Pav. Nr. 67 Pav. Nr. 68 Kemeras (Eupatorium
fistulosum)
Pav. Nr. 69 Paprastoji raudoklė (Lythrum
salicaria
23

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 24 54 0
DENDROLOGINĖ ŽELDINIŲ VERTINIMO METODIKA
Inventorizuojant želdinius T r a k ų V o k ė s d v a r o s o d y b o s p a r k o t e r i t o r i j o j e buvo
vertinami pagrindiniai augalo būklę įtakojantys vizualiai matomi veiksniai, atsižvelgiant į tai, nustatomos
priežiūros priemonės.
Vertinimo kriterijai: (sutampa su inventorizacinės lentelės vertinimo kriterijais) Augalo fiziologinė būklė
(nuo 1 iki 5) , augalo estetinė vertė (nuo 1 iki 5), biomechaninis stabilumas (nuo 1 iki 5) vizualiai matomi
kamieno, lajos ir šaknyno pažeidimai (jei turi), priežiūros priemonių nustatymas (jei reikia), pastabos (jei
yra).
Vizualiai vertinant fiziologinę augalų būklę, buvo atsižvelgta į augalo lapijos tankumą, žiedų, sėklų
išsidėstymo lajoje pobūdį. Nuo to priklauso augalo gebėjimas vykdyti fotosintezę, o tai savo ruožtu nurodo
tolimesnę medžio ar krūmo augimo perspektyvą. Fiziologinis gyvybingumas buvo vertinamas 5 balų skalėje.
5 - Labai gausi lapija, daug sėklų, žiedų, 4 - Gausi lapija viršūnėje ir lajos vidurinėje dalyje, 3 – Vidutinė lapija
viršūnėje ar lajos vidurinėje dalyje, 2 – Negausi lapija viršūnėje ir lajos vidurinėje dalyje, 1 – Ženklus lapų
nebuvimas, lapija, sėklos ir žiedai matomi tik pavienėse augalo vietose. Fiziologinę būklę taip pat įtakoja
medyje atsivėrusios drevės, jo atsparumas ligoms, kenkėjams.
Identifikuojant biomechaninę medžio būklę (pasvirimą) buvo naudojama 5 balų sistema. 5 – Puiki
būklė, 4 – Šiek tiek sutrikęs stabilumas, 3 – Nestabilus medis, 2 – Dideli skeletinių šakų defektai, išvirtimo
rizika, 1- prasta būklė, supuvęs kamienas su didele išvirtimo rizika.
Nustatant estetinę vertę buvo atsižvelgiama į augalo amžių (tai padeda nustatyti kamieno apimtis), lajos
formos taisyklingumą, ar medžiai sudaro vizualiai reikšmingą grupę, medžio rūšies retumą. Kadangi medžiai
yra smarkiai priklausomi vieni nuo kitų, dažnu atveju jiems augant grupėse, dėl neišlaikytų sodinimo atstumų
(ar jei jie yra savaiminiai), jų lajos dėl vietos trūkumo tampa vienpusės. Tokie medžiai turi prastas augimo
perspektyvas, jų estetinė vertė taip pat labai menka.
Augalų lajos, kamieno ir šaknų pažeidimai buvo nustatomi vizualiai vertinant biotinius ir abiotinius
veiksnius. Į biotinių veiksnių vertinimą patenka: ligos, kenkėjai, puvinys, medžio sąveika su kitais gyvais
organizmais (augalai, grybai, kerpės, gyvūnai), pavojingi V formos liemeniniai išsišakojimai su įaugusia žieve,
plyšiai.
Į abiotinių veiksnių vertinimą patenka: gamtiniai - topografiniai (dėl vietovės kalvotumo ir to pasekoje
dirvožemio erozijos) ir klimatiniai (dėl stipraus vėjo ar sniego svorio aplaužytos šakos) faktoriai. Dėl žmogaus
veiklos atsirandantys pažeidimai: netinkamas genėjimas - suformuojama netipiška medžio rūšiai laja,
gyvybiškai svarbios augalo mitybai apatinių aukštų šakos pašalintos arba smarkiai redaguotos, tokiu atveju
atsiranda didelis pavojus užsiveisti puviniui, medžio svorio centras tampa išbalansuotas ir augalas gali išvirsti.
Į abiotinius veiksnių sukeltus padarinius patenka ir augalai kuriuose randama inkliuzų (betonuotas kamienas,
tvorų likučiai kamiene, inkilai ir kt.), kamieno žievės pažeidimų (dažniausi mechaniniai pažeidimai), atraminių
sienelių statybos, duobių kasimo ar asfaltavimo metu apribotas šaknynas.
24

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR- ND 25 54 0
TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS PARKO ALĖJŲ DENDROLOGINO VERTINIMO SUVESTINĖ LENTELĖ
Eil.
Nr.
Pavadinimas
Darbinis
inventorizacijos
numeris
Medžių rūšinė
sudėtis
Alėjos
ilgis,
m
Bendras
medžių
kiekis,
vnt.
Medžių
kiekis
dešinėje
eilėje**
Medžių
kiekis
kairėje
eilėje**
Medžių
skersmens
amplitudė
Alėjos
medžių
amžius,
m.
Alėjos
medžių
būklė
Pastabos
1
Lygiagreti E. Andre
gatvei alėja
A, B *
mažalapė liepa
(Tilia cordata Mill.)
96 32 21 11 12-70 50/60 bloga
2 Raudonųjų vartų alėja C
mažalapė liepa
paprastasis klevas
(Acer platanoides L.)
paprastoji vinkšna
(Ulmu glabra Huds.))
120 72
35 37 18-85
50/60 patenkinama
3 Rytinė alėja G
mažalapė liepa
paprastasis klevas
(Acer platanoides L.)
122 52
26 26 32-72
80/90 l. bloga
4 Koplyčios alėja K
mažalapė liepa
73 24 16 8 10-72 50/60 l. bloga
5.1
Baltųjų vartų -
Lentvario alėja I
L
mažalapė liepa
177 72 38 34 41-71 90 gera
nuo Baltųjų vartų
iki vakarinio parterio
5.2
Baltųjų vartų -
Lentvario alėja II
mažalapė liepa
300 79 38 41 48-80 90 gera
nuo Baltųjų vartų
iki sankryžos su g.
6 Įvažiavimo alėja I
mažalapė liepa
gera
7
Parteriui lygiagreti
šiaurinė alėja
P
mažalapė liepa
patenkinama
* - Raudonųjų vartų alėja, šią "lygiagrečią tvorai alėją", dalina į dvi dalis: kairės pusės A ir dešinės pusės B alėjas
** - alėjų kaire ir dešine pusėmis laikomos žvelgiant nuo parko periferijos link centrinės - parterinės dalies
25

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -AR 26 54 0
INVENTORIZACIJOS DUOMENYS
Pirmą kartą parko medžių rūšių sąrašas buvo sudarytas 1958 m., pildant parko želdyno pasą. Tuo
metu surašyta 50 vnt. rūšių. Žr. pateiktą lentelę Nr. 2 ir surašytų augalų asortimento sąrašą (Lentelė Nr. 2, 3).
Pase nurodytos pastabos vertingos susidaryti atimą pirmapradžiui parko vaizdą. Tuo metu dar nurodoma, kad
parke vyrauja spygliuočiai: paprastosios eglės ir paprastosios pušys, gausi krūmų grupė, išskirtos gyvatvores
sudarančio rūšys.
1968 m. parkas buvo inventorizuotas antrą kartą. Nurodytos augančios vietinių ir introdukuotų
medžių ir krūmų rūšys, paminėti žoliniai augalai (Žr. Lentelės nr. 2,4,5,6).
Iš 1983 m. inventorizacijos išlikęs tik lakoniškas skaičių sąrašas, kur nurodoma tuo metu augus
atitinkamą kiekį introdukuotų ir vietinių krūmų ir medžių rūšių.
2001 m. inventorizacijos sąrašas nurodo tik introdukuotų sumedėjusių augalų rūšių skaičių ir
augantį jų kiekį (Žr. Lentelę Nr.2, 7)
Parko tvarkybos projekto rengimo metu Trakų Vokės dvaro parkas inventorizuotas 2017 m.
Individualiai inventorizuoti alėjų medžiai, rytinio ir vakarinio parterių medžiai. Bendriniu
aprašomuoju būdu inventorizuota likusi parko dalis parko tvarkybos darbų I etapo ribose.
Inventorizacijos duomenimis parke auga 98 skirtingi taksonai. 22 vienetai vietinių medžių ir 10 vnt. vietinių
krūmų, bei 32 vnt. introdukuotų medžių ir 34 vnt. introdukuotų krūmų.
Palyginamoji buvusių inventorizacijų lentelė
Sumedėjusių
augalų rūšių:
Vietinių medžių
rūšių
Vietinių krūmų
rūšių
Introdukuotų
medžių rūšių
Introdukuotų
krūmų rūšių
1958 m. 47 17 11 8 11
1983 m. 44 18 26
1989 m. 50 13 7 12 18
2001 m. 23 18
2017 m. 95 21 10 30 34
Lentelė Nr. 2
26

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -AR 27 54 0
BUVUSIOS TRAKŲ VOKĖS PARKO AUGALŲ INVENTORIZACIJOS
1958 m. Trakų Vokės parko pasas
Augalo pavadinimas Pastabos
1. Eglė paprastoji gausu, viena iš vyraujančių veislių
2. Eglė dygioji
3. Pušis paprastoji viena iš vyraujančių veislių
4. Maumedis europinis pavieniai medžiai, apie 30 medžių
5. Alyva paprastoji gana gausu
6. Ąžuolas paprastasis pavieniai medžiai
7. Baltalksnis gausu prie tvenkinių
8. Beržas karpotasis pavieniai medžiai
9. Blindė gausu
10. Drebulė gausu
11. Erškėtis paprastasis gausu
12. Gluosnis baltasis prie tvenkinių
13. Gudobelė vienapiestė gyvatvorėse
14. Gudobelė grauželinė gyvatvorėse
15. Guoba kalninė gausu
16. Ieva paprastoji gyvatvorėse
17. Jazminas darželinis prie tvenkinių
18. Juodalksnis prie tvenkinių
19. Kaštonas paprastasis vienas kitas medelis
20. Klevas paprastasis labai gausu
21. Klevas totorinis gyvatvorėse
22. Klevas ginalinis
23. Kriaušė paprastoji vienas kitas medelis
24. Lanksva pilkoji gyvatvorėse
25. Lanksva gyvatvorėse
26. Sorbarija šermukšnialapė gana gausu
27. Lazdynas riešutinis gausu
28. Liepa mažalapė gausu
29. Meškytė baltuogė gyvatvorėse
30. Ožekšnis europinis gausu
31. Ožekšnis karpotasis gausu
32. Pūslenis paprastasis gausu
33. Sausmedis paprastasis vienas kitas krūmas
34. Sausmedis totorinis keli krūmai
35. Sedula baltoji keli krūmai
36. Serbentas raudonasis keli krūmai
37. Serbentas kalninis gausu
38. Skirpstas paprastasis keli medžiai
39. Skroblas paprastasis gausu jaunų medelių
40. Šaltekšnis paprastasis gausu
41. Šeivamedis raudonuogis gausu
42. Šunobelė dygioji gausu
43. Tuopa kanadinė keletas medžių
44. Topolis pilkasis keli medžiai
45. Uosis paprastasis gana gausu ypač jaunų medelių
46. Vinkšna keletas medžių
47. Žirnmedis geltonasis labai gausu
Lentelė Nr. 3
27

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -AR 28 54 0
1983 m. inventorizacija. Vietiniai medžiai ir krūmai
1. Eglė paprastoji Picea abies Karsten.
2. Pušis paprastoji Pinus silvestris L.
3. Ąžuolas paprastasis Quercus robur L.
4. Beržas karpotasis Betula verrucosa Ehrh.
5. Beržas plaukuotasis Betula pubescens Ehrh.
6. Blindė Salix caprea L.
7. Ieva paprastoji Padus racemosa Gilib.
8. Juodalksnis Alnus glutinosa Gaertn.
9. Klevas paprastasis Acer platanoides L.
10. Liepa mažalapė Tilia cordata Mill.
11. Ožekšnis europinis Euonymus europeus L.
12. Ožekšnis karpotasis Euonymus verrucosus Soop.
13. Serbentas kalninis Ribes alpinum L.
14. Šermukšnis paprastasis Sorbus aucuparia L.
15. Šunobelė dygioji Rhamnus catharticus L.
16. Uosis paprastasis Fraxinus excelsior.L.
17. Vinkšna Ulmus laevis Pall.
Lentelė Nr. 4
1983 m. Introdukuoti medžiai ir krūmai
1. Eglė dygioji Picea pungens Engelm.
2. Maumedis europinis Larix decidua Mill.
3. Tuja vakarinė Thuja occidentalis L.
4. Kadagys kazokinis Juniperus sabina L.
5. Alyvos paprastosios Syringa vulgaris l.
6. Erškėtis raukšlėtasis Rosa rugosa Thunb.
7. Gluosnis baltasis f. svyruokline Salix alba
8. Gudobelė švelnioji Crataegus submillis Sarg.
9. Jazminas plaukuotasis Philadelphus pubescens Loisel.
10. Kaštonas paprastasis Aesculus hippocastanum L.
11. Kaulenis žvilgantysis Cotoneaster lucidus Schlecht.
12. Klevas paprastasis raudonlapė f. Acer platanoides var. Schwedleri K. Koch.
13. Kaštonas geltonžiedis Aesculus flava Soland. ex Hope
14. Lanksva smailialapė Spiraea arguta Zabel.
15. Lanksva pilkoji Spiraea chamaedryfolia L.
16. Liepa didžialapė Tilia platyphylla Scop.
17. Mahonija dyglialapė Symphoricarpos albus Blake
18. Pūslenis paprastasis Physocarpus opulifolius Maxim.
19. Putinas sodinis Viburnum lantana L.
20. Tunbergo raugerškis Berberis thunbergii DC
21. Sausmedis totorinis Lonicera tatarica L.
22. Sedula baltoji Corus alba L.
23. Tuopa didžioji Populus delttoides Marad.
24. Vikmedis baltažiedis Robinia pseudoacacia L.
25. Žirnmedis geltonžiedis Caragana arborescens Lam.
26. Žirnmedis krūminis Caragana frutex K. Koch.
Lentelė Nr. 5
28

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -AR 29 54 0
Dekoratyviniai žoliniai augalai
1989 m. Trakų Vokės buvusio dvaro parko inventorizacija
13 vietinių medžių rūšių, 12 introdukuotų medžių rūšių, 3 medžių formos;
7 vietinių krūmų rūšių, 18 introdukuota rūšis, 2 formos.
Gausiai paplitę mažalapės liepos, paprastieji klevai, paprastosios pušys.
Gausiai paplitę kalniniai serbentai, įvairios lanksvos.
2001 m. Trakų Vokės dvaro parko introdukuotų medžių ir krūmų sąrašas
Pavadinimas Kiekis
1. Abies alba 3
2. Abies balsamea 1
3. Chamaecyparis pisifera ‚Plumosa‘ 4
4. Juniperus sabina ‚Tamariscifolia‘ n
5. Larix decidua 5
6. Larix x marschlinsii (16-22) 5
7. Larix x marschlinsii (10-14) 4
8. Picea glauca 3
9. Picea pungens ‚Koster‘ (16-18) 4
10. Picea pungens ‚Koster‘ (38, 40) 2
11. Pinus koraiensis 8
12. Pinus nigra 1
13. Pseudotsuga menziesii 3
14. Thuja occidentalis 1
15. Thuja occidentlis ‚Columna‘ 2
16. Acer negundo n
17. Aesculus hippocastanum
18. Buxus sempervirens n
19. Caragana arborescens n
20. Cornus alba n
21. Cotoneaster lucidus n
22. Fagus sylvatica 4
23. Forsythia suspensa
24. Hippophae rhamnoides 3
25. Juglans cinerea (9-12) 5
26. Juglans cinerea (6-8) 4
27. Lonicera tatarica n
28. Mahonia aquifolium
29. Parthenocissus quinquefolia
30. Philadelphus coronarius n
31. Philadelphus pubescens
32. Populus x canadensis 1
33. Populus x canadensis n
34. Prunus cerasifera
35. Quercus rubra 2
36. Robinia pseudoacacia n
37. Salix alba ‚Tristis‘
29

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -AR 30 54 0
38. Sambucus nigra
39. Sambucus racemosa
40. Sorbus intermedia 1
41. Spiraea x billardii n
42. Spiraea chamaedryfolia n
43. Syringa vulgaris
44. Tilia plathyphyllos
45. Tilia x vulgaris
Lentelė Nr. 6
2017 m. inventorizacijos želdinių rūšių sąrašas
Bendras sumedėjusių augalų sąrašas
Vietiniai medžiai
Dabartinė pozicija
1. Ąžuolas paprastasis yra
2. Baltalksnis yra
3. Beržas karpotasis yra
4. Beržas plaukuotasis yra
5. Blindė yra
6. Drebulė yra
7. Eglė paprastoji yra
8. Gluosnis baltasis yra
9. Gudobelė grauželinė yra
10. Gudobelė vienapiestė yra
11. Guoba kalninė yra
12. Ieva paprastoji yra
13. Juodalksnis yra
14. Klevas paprastasis yra
15. Kriaušė paprastoji yra
16. Liepa mažalapė yra
17. Pušis paprastoji yra
18. Skirpstas paprastasis yra
19. Skroblas paprastasis yra
20. Šermukšnis paprastasis yra
21. Uosis paprastasis yra
22. Vinkšna yra
Vietiniai krūmai
1. Erškėtis paprastasis yra
2. Erškėtis raukšlėtasis yra
3. Lazdynas paprastasis yra
4. Ožekšnis europinis yra
5. Ožekšnis karpotasis yra
6. Sausmedis paprastasis yra
7. Serbentas kalninis yra
8. Šaltekšnis paprastasis yra
9. Šeivamedis raudonuogis yra
10. Šunobelė dygioji yra
Introdukuotų krūmų sąrašas
30

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -AR 31 54 0
Introdukuotų medžių sąrašas
1. Bukas paprastasis Fagus sylvatica
2. Eglė baltoji Picea glauca
3. Eglė dygioji Picea pungens
4. Eglė dygioji ‚Pungens‘ Picea pungens ‚Koster‘
5. Gluosnis baltasis Salix alba
6. Gluosnis baltasis ‚Tristis‘ Salix alba ‚Tristis‘
7. Gudobelė švelnioji Crateagus
8. Kaštonas paprastasis Aesculus hippocastanum
9. Kėnis europinis Abies alba
10. Kėnis balzaminis Abies balsamea
11. Klevas ginalinis Acer ginala
12. Klevas paprastasis raudonlapė f. Acer platanoides
13. Klevas totorinis Acer tataricum
14. Klevas uosialapis Acer negundo
15. Liepa didžialapė Tilia platyphylos
16. Liepa paprastoji Tilia x vulgaris
17. Maumedis Larix x marschlinsii
1. Alyvos paprastosios Syringa vulgaris
2. Buksmedis paprastasis Buxus sempervirens
3. Erškėtrožė Rosa
4. Forzicija lenktašakė Forsythia suspensa
5. Jazminas Philadelphus pubescens
6. Jazminas darželinis Philadelphus coronarius
7. Jazminas plaukuotasis Philadelphus
8. Kadagys kazokinis Juniperus sabina
9. Kadagys kazokinis ‚Tamariscifolia‘ Juniperus sabina ‚Tamariscifolia‘
10. Karagana paprastoji Caragana arborescens
11. Kaulenis žvilgantysis Cotoneaster lucidus
12. Lanksva bilardo Spiraea x billardii
13. Lanksva guobalapė Spiraea chamaedryfolia
14. Lanksva pilkoji Spiraea cinarea
15. Lanksva smailialapė Spiraea
16. Mahonija dyglialapė Mahonia aquifolium
17. Meškytė baltuogė yra
18. Puskiparisis žirniavaisis ‚Plumosa‘ Chamaecyparis pisifera ‚Plumosa‘
19. Pūslenis paprastasis Physocarpus opulifolius
20. Putinas sodinis Viburnum lantana
21. Raugerškis tunbergo Berberis thunbergii
22. Sausmedis totorinis Lonicera tatarica
23. Sedula baltoji Cornus alba
24. Sedula geltonoji Cornus mas
25. Serbentas raudonasis yra
26. Sorbarija šermukšnialapė yra
27. Šaltalankis dygliuotasis Hippophae rhamnoides
28. Šeivamedis juodasis Sambucus nigra
29. Šeivamedis raudonasis Sambucus racemosa
30. Vinvytis penkialapis Parthenocissus quinquefolia
31. Žirnmedis geltonasis yra
32. Žirnmedis krūminis Caragana frutex
31

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -AR 32 54 0
18. Maumedis europinis Larix decidua
19. Pocūgė didžioji Pseudotsuga menziesii
20. Pušis juodoji Pinus nigra
21. Pušis korėjinė Pinus koraiensis
22. Riešutmedis pilkasis Juglans cinerea
23. Slyva kaukazinė Prunus cerasifera
24. Šermukšnis švedinis Sorbus intermedia
25. Tuja vakarinė Thuja occidentalis
26. Tuja vakarinė ‚Columna‘ Thuja occidentlis ‚Columna‘
27. Tuopa didžioji Populus
28. Tuopa kanadinė Populus x canadensis
29. Tuopa pilkoji Populus
30. Vikmedis baltažiedis Robinia pseudoacacia
Išvada:
Per šešiasdešimt metų nuo pirmosios Trakų Vokės parko augalų inventorizacijos (1958
m.) parko sumedėjusių klasė neprarado nei vienos genties, gal tik keletą rūšių (pvz. geltonžiedis kaštonas
(Aesculus Favia). Dabartiniu metu, parko asortimento sąrašas yra pats gausiausias. Jį atitinkamai sudaro 22
rūšys vietinių medžių ir 10 rūšių vietinių krūmų, bei 32 rūšys introdukuotų medžių ir34 rūšys introdukuotų
krūmų, t.y. viso 54 medžių rūšys ir 44 krūmų rūšys.
Kartu reikia pastebėti, kad vaikštant po parką visiškai nepastebina ši augalų įvairovė,
medžių grupių kompozicijos gana monotoniškos, vienarūšės, joms trūksta lajų formų, lapų faktūrų ir spalvų
įvairovės. Daugelį aukščiau išvardintų medžių ir krūmų rūšių atstovauja vos po kelis vienetus augalų, kurie
pasimetę vyraujančių juos supančių augalų apsuptyje nesukuria norimo įspūdžio/reginio efekto.
Trakų Vokės parke auga dviejų rūšių medžiai, priklausantys nacionaliniam šalies genetikos fondui:
Augalo pavadinimas Augimo vieta Kiekis
Paprastasis klevas
‘Schwedleri’ (Acer
platanoides ‘Schwedleri’)
Trakų Vokės dvaro parkas 1
Kanadinė tuopa (Populus x
canadensis Moench)
Trakų Vokės dvaro parkas 4 (3)
32

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -BR 33 54 0
TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS PARKO TVARKYBOS DARBŲ PAVELDOSAUGINIAI REIKALAVIMAI
Pagal patvirtintą TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS (UNIKALUS KODAS KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRE 923,
BUVĘS KODAS G229K) NEKILNOJAMOJO KULTŪROS PAVELDO APSAUGOS SPECIALŲJĮ PLANĄ nekilnojamosios
kultūros vertybės teritorijai nustatyti autentiškos paskirties ir tausojimo naudojimo saugojimo režimai.
Teritorija pagal funkcinį teritorinį zonavimą ir jai taikomus reikalavimus suskirstyta į 16 dalių: (žr.
paveldotvarkos planą prieduose)
Autentiškos paskirties saugojimo režimo teritorijos dalys:
1.1. Reprezentacinė I dalis;
1.2. Parko I dalis;
1.3. Parko II dalis;
1.4. Rytinio patekimo dalis;
1.5. Vakarinio patekimo dalis;
1.6. Sakralinė dalis;
1.7. Pietinė natūralaus želdyno dalis;
1.8. Šiaurinė natūralaus želdyno dalis.
Tausojamo naudojimo saugojimo režimo teritorijos dalys:
1.9. Reprezentacinė (rūmų) dalis;
1.10. Gyvenama I dalis;
1.11. Šiaurinė ūkinė dalis;
1.12. Pietinė ūkinė ir spėjama reprezentacinė II dalis;
1.13. Gyvenama II dalis;
1.14. Tvenkinių dalis.
1.15. Tvenkinių II dalis;
1.16. Gyvenama III dalis.
Autentiškos paskirties saugojimo režimo teritorijos dalyse nurodyti sekantys reikalavimai želdynų
tvarkymui:
1.1. Reprezentacinė I dalis
Reikalavimai želdynų tvarkymui:
- istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių šalinimas, atsodinimas):
- istorinio želdyno atkūrimas, pagrįstas dendrologiniais ir kitais tyrimais, numatant istorines medžių rūšis;
- nevertingų želdinių šalinimas;
- vejos įrengimas parteryje.
1.2. Parko I dalis
- vejos įrengimas parteryje.
1.3. Parko II dalis
- istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių šalinimas, atsodinimas);
- nuolatinis pievų šienavimas.
1.4. Rytinio patekimo dalis
- istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių Šalinimas, atsodinimas);
- nevertingų želdinių šalinimas.
1.5. Vakarinio patekimo dalis
33

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -BR 34 54 0
- istorinio želdyno atkūrimas, pagrįstas dendrologiniais ir kitais tyrimais, numatant istorines medžių rūšis:
1.6. Sakralinė dalis
- nevertingų želdintų šalinimas;
1.7. Pietinė natūralaus želdyno dalis
- kraštovaizdžio formavimo kirtimas.
1.8. Šiaurinė natūralaus želdyno dalis
- kraštovaizdžio formavimo kirtimas.
1.9. Reprezentacinė (rūmų) dalis
nenurodoma
1.10. Gyvenama i dalis
- nevertingų želdintų šalinimas;
1.11. Šiaurinė ūkinė dalis
-istorinių želdinių tvarkyba (genėjimas, avarinių želdinių šalinimas, atsodinimas);
1.12. Pietinė ūkinė ir spėjama reprezentacinė II dalis
- istorinio želdyno atkūrimas, pagrįstas dendrologiniais ir kitais tyrimais, numatant istorines medžių rūšis:
1.13. Gyvenama II dalis
nenurodoma
1.14. Tvenkiniu 1 dalis
- nuolatinis pievų ir pakrantės šlaitų šienavimas;
- tvenkinių, protakų ir kt. hidrotechninių statinių regeneravimas.
1.15. Tvenkinių II dalis
Reikalavimai želdynų ir vandens telkinių tvarkymui:
34

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -BR 35 54 0
- nuolatinis pievų ir pakrantės šlaitų šienavimas;
- tvenkinių, protakų ir kt. hidrotechninių statinių regeneravimas.
1.16. Gyvenama III dalis
c.12. Reikalavimai želdinių tvarkymui:
- želdiniais užimamas plotas nemažinamas.
35

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -BR 36 54 0
TRAKŲ VOKĖS DVARO SODYBOS PARKO TVARKYBOS DARBŲ SPRENDINIAI
Remiantis atliktais tyrimais, išnagrinėta istorinių šaltinių medžiaga, istorine ikonografija, archeologiniais
kasinėjimais ir analogų pavyzdžiais numatomi sekantys parko tvarkybos darbų sprendiniai:
1. Atkuriamas E. Andre projektuotas vakarinis parteris, parenkant istorines medžių rūšis, gėlynų
komponavimui panaudojant gėlių rūšis remiantis E. Andre knyga „Traite general de la Composition des
Parcs et Jardin“, 1879. Sprendinių detales žr. Vakarinio parterio apželdinimo brėžinyje ir Gėlių juostos
apželdinimo brėžinyje;
2. Atkuriama rytinio parterio reprezentacinė erdvė su nuosaikiai raštuotu gėlynu priešais rūmų žiemos
sodo patalpas, panaudojant gėlių rūšis nurodytas E. Andre knygoje.
3. Remiantis dr. R. Bakio atliktais Raudonųjų vartų („C“) alėjos medžių tomografiniais tyrimais ir
parengtais individualiais kiekvieno minėtos alėjos medžio vertinimo pasais (žr. pateiktą tyrimų bylą T.V
(VP16.195-TPDP-MVI, Trakų Vokės dvaro sodybos parko centrinės alėjos medžių vertinimo išvados),
Raudonųjų vartų alėja („C“) restauruojama naujai atsodinant liepų medžių dvigubomis eilėmis. Minėtos
alėjos rekonstrukcija neišvengiama ir po Raudonųjų vartų kelio pylimo žeminimo darbų, siekiant
atidengti 0,7 cm kultūrinio sluoksnio uždengtus Raudonuosius vartus.
4. Remiantis dendrologiniais tyrimais ir išlikusiais istoriniais ikonografiniais šaltiniais restauruojamos
naujai atsodinant istorinėmis medžių rūšimis, E. Andre gatvei lygiagreti „A-B“, Rytinė „G“ bei
Koplyčios ‚“K“alėjos.
5. Atsodinant aukščiau paminėtas alėjas, remiantis išlikusia istorine fotofiksacija kiekvienai alėjai
užduodamas skirtingas alėjos siluetas, formuojantis skirtingą kiekvienos alėjos nuotaiką ir vaizdą,
skirtingą paskirtį.
6. Raudonųjų vartų alėjoje „C“ sužeminamas centrinis takas, naikinami šoniniai praėjimai. Jų vietoje,
šonuose sodinamos dvigubos ritiniškos formos liepų eilės, kurios šakas augins nuo žemės ir formuos
tankų ir platų, įrėmintą centinės alėjos link rūmų vaizdą.
Pav. Nr. 70 Raudonųjų vartų alėjos pjūvis su želdiniais
7. Alėjoje, lygiagrečioje gatvei „A-B“, sodinamos kūgiškos/ovalios formos liepos su formuojama aukštai
pakelta laja, siekiant minimaliai blokuoti pietinės saulės patekimą.
36

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -BR 37 54 0
Pav. Nr. 71 Lygiagrečios gatvei alėjos pjūvis su želdiniais
8. Koplyčios alėjoje „K“ atsodinama taisyklingo formavimo „ekrano“ formos medžių alėja.
Sodinami medžiai, nuo vakarinio parterio iki sklypo ribos.
Pav. Nr. 72 Koplyčios alėjos pjūvis su želdiniais
9. Rytinėje alėjoje „G“ atkuriama buvusi liepų alėja – gyvasienė. Abejose tako pusėse šachmatiškai
sodinamos dvigubos liepų eilės, kurios formuojamos genint nuo lajos apačios.
37

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -BR 38 54 0
Pav. Nr. 73 Rytinės alėjos pjūvis
10. Baltųjų vartų – Lentvario alėja „L“ bei Šiaurinė alėja lygiagreti parteriui restauruojamos, papildant
trūkstamais iškritusiais vyraujančios rūšies alėjos medžiais.
11. Po laboratorijos pastato nugriovimo, atsiradusioje tuščioje erdvėje, iš trijų pusių įrėmintoje alėjomis,
įveisiamas istoriniuose šaltiniuose minimas vaismedžių ir vaiskrūmių (pietinėje dalyje) sodas. Šiaurinėje
vaismedžių sodo dalyje eksponuojami buvusios oranžerijos pamatai. Jų vietoje įrengiama pergolė su
dekoratyviniais istorinių rūšių vijokliniais augalais, greta įrengimas rožynas, įrėmintas buksmedžių
bordiūrais. Žr. Sodo ir rožyno apželdinimo planą.
Pav. Nr. 74 Sodo ir rožyno vieta Pav. Nr. 75 Sodo ir rožyno apželdinimo planas
12. Netolimos rytinio ir vakarinio parterių prieigos atkuriamas istorinis želdynas, papildant istorinėmis
medžių rūšimis: spygliuočių medžių grupėmis bei išraiškingos formos lajos (svyruokliniais, siaurai
koloniškais) lapuočiais medžiais.
13. Remiantis įvairių laikotarpių inventorizaciniuose sąrašuose minimu krūmų asortimentu, atnaujinami
atjauninant krūmų masyvai, kurie pagal savo botaninę prigimtį yra trumpaamžiai (30-40 metų) ir jų
kaita yra neišvengiama.
14. Numatomi I etapo teritorijos želdinių tvarkybos darbai: genėjimas, lajos ir kamieno surišimas, drevių
valymas, žaizdų gydymas, avarinių želdinių šalinimas bei nevertingų želdinių kraštovaizdiniai kirtimai.
38

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -BR 39 54 0
PROJEKTUOJAMŲ KRŪMŲ MASYVŲ SUDĖTIS
Krūmų masyvas Nr.1.1 (538 m2)
Proc., %
Ribes alpinum L. /Kalninis serbentas 67 %
Spiraea salicifolia L./ Gluosnialapė lanksva 21 %
Spiraea x billardii Herincq/Bilardo lanksva 11 %
Syringa josikaea J. Jacq ex Rchb./Vengrinės alyvos 1 %
Euonymus alatus (Thunb.) Siebold/ Sarnuotasis ožekšnis 2,8 %
Euonymus europaeus L. / Europinis ožekšnis 1,3 %
Lonicera caerulea L./ Melsvauogis sausmedis 1,3 %
Philadelphus coronarius/Darželinis jazminas 1,3 %
Rosa spp./Erškėtis spp. 43,8 %
Spiraea x arguta Zabel/Smailialapė lanksva 24,4 %
Spiraea trilobata L. /Triskiautė lanksva 25,1 %
Euonymus alatus (Thunb.) Siebold/
Sarnuotasis ožekšnis
1,4%
Lonicera tatarica L. /Totorinis sausmedis 1,4%
Philadelphus coronarius/Darželinis jazminas 1,9%
Spiraea betulifolia Pall./Beržalapė lanksva 40,8%
Spiraea salicifolia L./ Gluosnialapė lanksva 51,1%
Syringa vulgaris L./Paprastosios alyvos 1,9%
Viburnum opulus L. /Paprastasis putinas 1,4%
Ligustrum vulgare/Paprastasis ligustras 61,5 %
Sambucus racemosa L. /
Raudonuogis ševamedis
12,3 %
Syringa josikaea J. Jacq ex Rchb./
Vengrinės alyvos
12,3 %
Spiraea salicifolia L./ Gluosnialapė lanksva 56,5 %
Spiraea x vanhouttei (Briot) zabel /Vanhuto lanksva 24,2 %
Spiraea trilobata L. /Triskiautė lanksva 49 %
Spiraea x arguta Zabel/Smailialapė lanksva 21 %
39

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -BR 40 54 0
Rosa spp./Erškėtis spp. 30 %
Philadelphus x virginalis Rehd./
Mergautinis jazminas
1,4 %
Ribes sanguineum Pursh /Gausiažiedis serbentas 7,8 %
Spiraea x vanhouttei (Briot) zabel /
Vanhuto lanksva
32,3 %
Spiraea douglasii Hook./Duglaso lanksva 16,3 %
Krūmų masyvas Nr. 4.4 (285 m2)
1,5 %
Ribes alpinum L. /Kalninis serbentas 50,2 %
Ribes spicatum E. Robson /Ilgakekis serbentas 11,4 %
Spiraea douglasii Hook./Duglaso lanksva 21,7 %
Lonicera tatarica L. /Totorinis sausmedis 9 %
1,6 %
Lonicera tatarica L. /Totorinis sausmedis 1,6 %
1,6 %
Ribes spicatum E. Robson /Ilgakekis serbentas 8,2 %
Rhamnus alaternus/Šunobelė 1,6 %
0,5 %
Frangula alnus/Paprastasis šaltekšnis 0,5 %
Cotoneaster lucidus/Blizgantys kaulenis 3,7 %
40

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -BR 41 54 0
Spiraea nipponica Maxim. /Niponinė lanksva 16,4 %
Vanhuto lanksva
19,4 %
Spiraea betulifolia Pall./Beržalapė lanksva 50 %
Krūmų masyvas Nr.5.1 (73m2)
Sparnuotasis ožekšnis
1,4 %
Ligustrum vulgare/Paprastasis ligustras 8,3 %
Parthenocissus quinquefolia (L.) Planch./
Penkialapis vinvytis
56,4 %
Rosa spp./Erškėtis spp.
17,8 %
Ligustrum vulgare/Paprastasis ligustras 6 %
Syringa josikaea J. Jacq ex Rchb./Vengrinės alyvos 2 %
Euonymus europaeus L. / Europinis ožekšnis 5 %
Lonicera tatarica L. /Totorinis sausmedis 5%
Vanhuto lanksva
52 %
41

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -BR 42 54 0
Vanhuto lanksva
49 %
Spiraea nipponica Maxim. /Niponinė lanksva 31 %
Spiraea x arguta Zabel/Smailialapė lanksva 38 %
Spiraea nipponica Maxim. /Niponinė lanksva 36,6 %
Viburnum opulus L. /Paprastasis putinas 4,9 %
1,8 %
Sambucus nigra L./Juodauogis šeivamedis 1,2 %
Vanhuto lanksva
29,7 %
1,3 %
Sambucus racemosa L. /Raudonuogis ševamedis 1,3 %
Spiraea x billardii Herincq/Bilardo lanksva 31,1 %
42

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -BR 43 54 0
2,7 %
2,4 %
Spiraea x billardii Herincq/Bilardo lanksva 44,4 %
Viburnum lantana L./Sodinis putinas 2,4 %
Viburnum opulus L. /Paprastasis putinas 2,4 %
Euonymus europaeus L. / Europinis ožekšnis 4 %
4 %
Rhamnus alaternus/Šunobelė 6 %
Lonicera tatarica L. /Totorinis sausmedis 4 %
Spiraea salicifolia L./ Gluosnialapė lanksva 82 %
6 %
Philadelphus coronarius/Darželinis jazminas 6 %
Sambucus racemosa L. /Raudonuogis ševamedis 22 %
Vanhuto lanksva
66 %
43

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -BR 44 54 0
PROJEKTO KRAŠTOVAIZDŽIO DALIES TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS
Techninės specifikacijos – projekto dokumentai, kuriuose pateikiamos būtinos projekto sprendinių
įgyvendinimo sąlygos, pateikiami statinio (ar jo dalies) inžinerinės sistemos, konstrukcijos, statybos produktų
(gaminių ir medžiagų), inžinerinės įrangos (įrenginių, gaminių), statybos ir montavimo darbų techniniai,
kokybės, kiti reikalavimai, charakteristikos bei rodikliai.
Projekte numatyti reikalavimai medžiagoms, gaminiams, darbų vykdymui pagal turimus pradinius duomenis.
Statybos metu atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, šie reikalavimai gali būti patikslinti.
1. BENDRIEJI REIKALAVIMAI
1.1. Darbus gali vykdyti atestuoti juridiniai asmenys.
1.2.Darbai vykdomi suderinus su Užsakovu darbų eigą ir tvarką, turint leidimą darbų vykdymui. Už darbų saugą
atsako Vykdytojas.
1.3. Rangos konkurso pasiūlymams turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys gaminių, medžiagų ir
įrenginių technines charakteristikas, atitinkančias techninių specifikacijų reikalavimus.
1.4.Visos atvežamos į statybą medžiagos, gaminiai bei įrengimai turi turėti pasus ir būti firminiame įpakavime.
Medžiagos, gaminiai bei įrengimai turi būti sertifikuoti Lietuvos Respublikoje. Jei tokių nėra – importinėms
medžiagoms turi būti užsienio šalių sertifikatai, vietinėms – įmonės paruošti standartai. Darbai vykdomi
vadovaujantis gamintojų nustatytomis instrukcijomis darbui su šiomis medžiagomis, gaminiais bei įrengimais.
1.5. Vykdomų darbų teritorijos turi būti aptvertos, kad į jas nepatektų pašaliniai asmenys.
2. DARBŲ ATLIKIMAS
2.1. Visi želdinimo darbai turi būti vykdomi pagal projektą. Darbo projekto metu detalizuojamos augalų rūšys,
veislės, tikslinami galutiniai kiekiai.
2.1. Prieš sodinant augalus būtina informuoti projektuotoją ir suderinti tikslius želdinimo plotus.
2.2. Bet kokie nukrypimai turi būti suderinti su projektuotoju.
2.3. Augalų vietų nužymėjimo ir sodinimo metu būtina autorinė priežiūra.
2.4. Augalų sodinimui naudojamas statybos metu sukauptas sustumtas derlingas viršutinis dirvožemio sluoksnis
bei papildomai naujai į teritoriją atvežamas augalinis substratas, kuris bus naudojamas vejos, medžių ir krūmų
įrengimui.
2.5. Atvežtas dirvožemis turi atitikti Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie sveikatos
apsaugos ministerijos reikalaujamus kokybės standartus dirvožemiui visuomenei prieinamose zonose.
2.6. Dirvožemis privalo būti neužterštas statybinėmis medžiagomis, atliekomis, šiukšlėmis ir pan.
2.7. Visa augalinė medžiaga turi atitikti sodmenų kokybės reikalavimus.
2.8. Visi sodinami augalai privalo būti su žemės gumulu ar vazonuose. Šaknų sistema nepažeista, kad užtikrintų
sėkmingą persodinimą ir prigijimą.
2.9. Į dirvožemį įmaišoma augalinės kilmės komposto, bei trąšų.
2.10. Medžiai rišami prie 3 impregnuotų kuolų (ilgis 2.5m, Ǿ 6 cm). Rekomenduojama kuolus įkalti į žemę
ne mažiau 0,60 m gylio, antžeminė dalis paliekama 1,5 m aukščio. Medžiai prie kuolų tvirtinami guminiais
diržais.
Kad nebūtų pažeista medžio žievė, naudojami diržai su atitolinimo fiksatoriais.
2.11.Atstumai tarp medžių eilių 4-5 m., formuotiems medžiams 3,5 m.
2.12.Visi pasodinti augalai būtinai turi būti palaistyti. Rytinio ir vakarinio parterio dalyse želdinių priežiūrai
numatyta laistymo sistema. Žr. bylą Nr. TP16.195-00-TP-LVN (V tomas).
3. VEJŲ PAKAITALAI POMEDŽIUOSE
Pomedžiuose, priklausomai nuo kompozicinio sumanymo sodinamos daugiamečių krūminių
augalų kompozicijos. Žemė pomedžiams atvežama ir paruošiama/permaišoma su esamu viršutiniu augaliniu
sluoksniu santykiu 50% ir 50% (sukultūrinamas dirvožemis). Krūmams žemė ruošiama visame plote 40 cm gyliu.
Saugant šaknų sistemą, šalia augančių arba naujai sodinamų medžių paliekamas neliečiamas ir neužsodinamas
pomedžiu 1,5 m skersmens plotas (matuojamas nuo medžio kamieno). Lanksvų ir serbentų krūmai sodinami 3
vnt./m2.,
kaulenių ir ligustrų 1vnt./1 m2
.Didesni krūmai sodinami kas 1,2 m.
44

TVARKYMO PROJEKTAS
VP16.195-00-TPDP-KR -BR 45 54 0
Krūmų sodinukams, išėmus iš vazono, supurenamos šaknys ir įstatoma į paruoštą duobę. Vazone
susiformavusio kero aukštis turi būti vienodame aukštyje su aplink esančiu gruntu. Šaknys užpilamos gruntu,
žemė aplink pasodintą augalą atsargiai suspaudžiama (sutrypiama). Pasodintas krūmas palaistomas 5 – 10 l
vienam sodinukui.
Krūmynas nuo vejos atskiriamas įgilintu grioveliu, kuris 2 -3 kartus per sezoną atnaujinamas.
1 ir 4 zonos krūmų pomedžių laistymui įrengiama kapiliarinė laistymo sistema. Žr. bylą Nr.
TP16.195-00-TP-LVN (V tomas).
4. GYVATVORĖS SODINIMAS
Būsimos gyvatvorės kontūru ištempiama virvutė, pagal ją iškasamas vientisas griovys. Visų
gyvatvorių iškastinis gruntas permaišomas su naujais atvežtu augaliniu gruntu, santykiu 50% ir 50%.
Parterinės ir sodo dalies buksmedžių gyvatvorei kasama ištisinė tranšėja, kurios plotis 0,4 cm,
gylis – 0,4 cm. Buksmedžio sodinukai sodinami viena eile kas 0,3 cm.
Tujų gyvatvorei kasama 0,6 cm pločio ir 0,5 cm gylio tranšėja. Tujų sodinukai sodinami kas 0,7
cm.
Rytinės alėjos „G“ liepų gyvatvorei kasama 1,4 m pločio ir 0,5 cm gylio tranšėja. Liepų sodinukai
sodinami kas 1,2 m dviem eilėmis šachmatine tvarka.
Kasant viršutinis derlingos dirvos sluoksnis pilamas vienoje griovio pusėje, o nederlinga žemė –
kitoje. Griovio dugnas išpurenamas kastuvu, supilama derlinga kompostinė žemė. Ant jos tvarkingai
paskleidžiamos sodinamo augalo šaknys taip, kad šaknies kaklelis būtų sulig žemės paviršiumi ir užpilama
augalinės žemės ir komposto mišiniu. Pasodinus augalą, žemė rūpestingai suminama. Iš abipus griovio likusios
mažiau derlingos žemės suformuojami nedideli pylimėliai neleidžiantys nubėgti laistymo vandeniui.
Gyvatvorė (ir spygliuočių ir lapuočių) pagal ištemptą virvutę šiek tiek paformuojama: gyvatvorių karpymo
žirklėmis sulyginamos augalų viršūnės: vos pasodinta gyvatvorė atrodo tvarkingiau, kartu paskatinamas
miegamųjų pumpurų augimas ir gyvatvorės tankėjimas.
Karpomos gyvatvorės formuojamos nuolat. Kaskart jos paliekamos 1 – 2 (3) cm aukštesnės ir
platesnės negu buvo prieš tai, kol pasiekiamas optimalus aukštis. Karpoma 2 kartus per metus – anksti pavasarį,
prieš pumpurų sprogimą (kovo mėn.) ir antroje vasaros pusėje, pasibaigus intensyviam ūglių augimui.
Sodinant gyvatvores į iškastą tranšėją patartina įmesti lėtai tirpstančių kompleksinių mineralinių
trąšų. Pirmaisiais metais po pasodinimo gyvatvorės netręšiamos. Vėliau kas pavasarį išberiama greitai
tirpstančių daug azoto turinčių kompleksinių mineralinių, o rudenį – kalio ir fosforo trąšų. Laisvai augančius
žydinčius krūmų masyvus ir spygliuočių gyvatvores reikėtų patręšti specialiomis trąšomis su mikroelementais
(tręšimo norma nurodoma ant pakuotės).
5. MEDŽIŲ SODINIMAS
Liepų alėjų sodinimo atstumai tikslinami darbo projekto stadijoje. Sodinamiems alėjų medžiams bei
medžiams SG 18-20 ir didesniems kasamos 1,2x1,2x1 m duobės, vaismedžiams bei medžiams kurių dydis
techninėse specifikacijose yra SG 14-16, SG 16-18 kasamos 1x1x0,8 m duobės.
Iškastose duobėse užtikrinamas šonų ir dugno drenažas - jei reikia, pilamas 0,2–0,3 m smėlio ir skaldos
sluoksnis. Į paruoštą duobę pilamas permaišytas santykiu 50 % : 50% iškastas ir naujas augalinis gruntas.
Supiltas dirvožemis lengvai sutrombuojamas, kad į duobę įstačius medžio gumulą, kaklelio aukštis būtų 5 cm
virš projektuojamo aukščio (dėl nusėdimo). Viršutinis 500 mm sluoksnis užpilamas dirvožemio ir komposto
mišiniu su ilgo veikimo granulinėmis trąšomis – 20 g medžiui. Žemės paviršiuje iš augalinės žemės
suformuojama duobutė (lėkštelė).
Jeigu sunkus ir nelaidus gruntas, būtinas drenažas. Grunto pralaidumas turi būti ≥ 3,6 l/m2 /h. Drenažo
sluoksnis duobės dugne turi būti nemažesnis negu 0,5 m. Ypač svarbu įvertinti kokiame aukštyje yra gruntiniai
vandenys, turi būti imamasi priemonių drenažui įrengti, vandens surinkimas ir nuvedimas į drenažo sistemą
turi būti suderintas su atitinkamomis tarnybomis. Sodinimo metu, kai reikia atkurti pusiausvyrą tarp sumažintos
šaknų sistemos ir lajos, medžius būtina genėti.
Vakarinio parterio centrinės dalies reprezentaciniai medžiai (24 vnt.) tvirtinami šaknų inkaravimu.
Likusieji alėjų ir parko medžiai tvirtinami prie 3 impregnuotų kuolų (Ø 6cm). Žr. 2.10.
45

3. vp16.195 krastovaizdzio ir dendrologijos dalis

3. vp16.195 krastovaizdzio ir dendrologijos dalis

Recommandé

Recommandé

Contenu connexe

Plus de Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius city municipality

Plus de Vilniaus miesto savivaldybė / Vilnius city municipality (20)

3. vp16.195 krastovaizdzio ir dendrologijos dalis