"Maisto banko" analizės apie maisto švaistymą prezentacija iš konferencijos Seime 2009 m. spalio 16 d.

1. NEPARDUOTŲ, BET TINKAMŲ VARTOTI MAISTO PRODUKTŲ PANAUDOJIMAS SOCIALINEI PARAMAI Vaidotas Ilgius, “Maisto banko” plėtros konsultantas 2009 m. spalio 16 d.

2. Analizė apie maisto švaistymą Maisto švaistymo problemos ištakos, maisto švaistymo apimtys ir kova su juo užsienio valstybėse D.Britanijoje, JAV, ... maisto švaistymo sąsaja su aplinkosauga, ekonomika, sveikata bei skurdo mažinimu; atlika gyventojų apklausa apie išmetamą maistą bei maisto pramonės ir prekybos įmonių apklausa.

3. Maisto švaistymo problema Maisto atliekų problema imta kelti ir aptarinėti XX a. pradžioje, akcentuojant poreikį taupyti maisto išteklius, rūšiuoti atliekas, išmetamą maistą naudoti racionaliai – šeriant gyvūnus ar kompostuojant 6 deš. hipių subkultūra davė pradžią freegan’ų judėjimui; 7 deš. išmetamo maisto “nomeklatūra” susidomėjo archeologai, etnologai.

4. Maisto švaistymo tyrimai Pirmieji išsamesni maisto švaistymo tyrimai pradėti 8 dešimtmetyje; 1998 m. britų BBC2 parodė dokumentinį filmą apie prekybos centro Tescodidelį išmetamo maisto kiekį; 2000 m. JK vyriausybė priėmė “Atliektų ir išteklių veiksmo programą” (WRAP); 2002 m. JK vyriausybės atliekų mažinimo strategija “Waste not, want not”.

5. Maisto švaistymas JAV JAV Žemės ūkio departamento duomenys - vartotojai išmeta 45,5 mln t maisto (1995); prekybos tinklai išmeta 2,7 mln t maisto, tai 2%viso prekybos tinklams pristatomo maisto. 2004 m. JAV Arizonos universiteto Taikomosios antropologijos centro tyrimas - amerikiečiai kasmet išmeta maisto už 75 mlrd. USD - 40-50% išauginto maisto produktų lieka nesuvalgoma;

6. Maisto švaistymas JAV JAV šeimos išmeta vid. 14%maisto; Per metus išmetamos mėsos, grūdinių produktų, vaisių ir daržovių vertė vienam namų ūkiui tenka už 590 USD; JAV Žemės ūkio Departamentas – 5% išgelbėto išmetamo maisto galėtų pamaitinti 4 mln. JAV piliečų kasdien ; JAV išmetamo maisto užtektų pamaitinti badaujantiems Afrikoje.

8. Maisto švaistymas DB WRAP tyrimas 2008 “Maistas, kurį išmetame”: DB namų ūkiai išmeta 6,7 mln. t maisto; išmetamo maisto vertė - 10,2 mlrd. GBP; 61% (4,1 mln. t) – vartojimui tinkamas maistas; 46% tinkamo vartoti išmetamo maisto sudaro žalias ar menkai apdorotas maistas, 27 % - pagamintas maistas ir 20 % - jau nupirktas maistas, 8 % - nesibaigusio galiojimo maisto produktai.

9. Maisto švaistymas DB Nesibaigusio galiojimo maisto išmetama už 950 mln. GBP. dažniausiai išmetamos bulvės, obuoliai, duona, mėsa ir žuvis; Maistą išmeta visi gyventojai – 84% britų mano, kad neišmeta maisto, tačiau tyrimo rezultatai rodo, kad kiekvienas jų per metus išmeta vid. 88 kg maisto; vyresni žmonės išmeta panašiai tiek pat, kiek ir jauni žmonės.

10. Europos Sąjunga EK Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupės ataskaita “Šiuolaikinių žemės ūkio technologijų plėtros etika” (2008) – maisto švaistymas yra viena didžiausių šių laikų problemų; JAV išmeta 30-50%, Japonija – 40%, DB – 30%, Nyderlandai – 15% maisto. geriau valdomi ir skirstomi maisto ištekliai galėtų padėti visuomenės silpniausiųjų gerbūviui kelti; EK Žemės ūkio komisarė Marianne Fischer Boel sunkmečiu kviečia išmokti racionaliau tvarkyti maisto išteklius.

11. Ekonomikos aspektas dėl išmetamo maisto vartotojai, gamintojai ir prekybininkai patiria didžiulius nuostolius; gamintojai užspeisti tarp brangstančių gamybos sąnaudų ir prekybininkų poreikio palaikyti mažas kainas; pripažįstama, kad dalis derliaus žūva dėl prastos infrastruktūros ir logistikos; dėl pasaulinio maisto brangimo badauja jau virš milijardo žmonių (FAO); didžiausi maisto vartotojai bus Indija, Kinija.

13. Aplinkosaugos aspektas Maisto atliekos galima metano dujas – vieną didžiausių šiltnamio efekto kaltininkų; Tona išmetamo maisto kalta dėl 4,5 tonos anglies dvideginio emisijos padidėjimo; Neišmetant tinkamą valgyti maistą, anglies dioksido emisija sumažėtų 18 mln. t kasmet; T.Jones: perpus sumažinus išmetamo maisto kiekius, 25% sumažintume šiukšlių laidojimo, dirvožemio erozijos, trąšų, pesticidų ir herbicidų naudojimą;

14. Sveikatos aspektas “Nutukimo epidemija”: Atsvorį turinčių žmonių skaičius planetoje jau viršija badaujančiųjų skaičių - 66% JAV gyventojųnutukę ar turi antsvorio; kalbama apie priklausomybę nuo sūraus-riebaus-saldaus maisto; pigus maistas didina vartojimą, veikia porcijų dydį ir skatina persivalgymą; trečdalis europiečių gyvena vieni, dėl per didelių pakuočių nesuvartoja viso nuperkamo maisto;

15. Vokietija – maistui šeima išleidža $500,6/sav.

16. Čado pabėgėlių stovykla – $1,24 + NVO daviniai $24,37

17. Kovos su skurdu aspektas JT: 2050 m. maisto reikės 9 mlrd. žmonių; 43 mln. Europos sąjungos piliečių patiria skurdo riziką; 1/5 Lietuvos gyventojų maistui gali skirti vos 4 Lt per dieną; 2008 m. Lietuvoje skurdo 160 267 žmonės 4,8% šalies gyventojų, skurdo lygis – asmens pajamos 350 Lt/mėn.; 2010 m. skurde atsidurti gali 440 000 mūsų šalies gyventojų.

18. Kovos su skurdu aspektas Bedarbystė yra vienas didžiausių skurdo rizikos faktorių 2007 m. skurdo 60% bedarbių ūkių; be darbo mūsų šalyje 2010 m. gali būti daugiau nei 300 000 žmonių; jaunimas sudaro 1/4 bedarbių; Kitos didžiausios skurdo rizikos grupės – daugiavaikės šeimos, vieniši vaikus auginantys asmenys, mažesnę nei vidutinė pensiją gaunantys vieniši pagyvenę žmonės.

20. Kiek maisto išmetame? Atvira apklausa (klausimynas internete) 373 respondentai – 78,7% moterys, 21.3% vyrai; 54,6% apklausos dalyvių – jaunimas iki 26 m.; 64% turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą; 72,9% gyvena 5 didžiuosiuose miestuose Vilniuje – 54%, Kaune - 15%; 54% turi mažas ir vidutines pajamas 1200-2000 Lt; Statistinis anketą atsakiusio profilis - vilnietė moteris iki 26 metų, įsigijusi aukštąjį išsilavinimą.

21. Kiek maisto išmetame?

22. Kiek maisto išmetame? Beveik pusė apklaustųjų maistą išmeta nuolat (tiek vyrai, tiek moterys)

23. Maistą išmetame visi Žmonės vienodai linkę išmesti maisto produktus visose pajamų grupėse; tačiau juo didesnės žmonių pajamos, tuo dažniau jie išmeta patrauklią išvaizdą praradusį, nebeskanų ar nebaigtą valgyti maistą; Silpna tendencija – vyresni žmonės išmeta rečiau – vyresni žmonės moka geriau planuoti, jų ūkiai mažesni Išmetamų produktų dažnumas nėra susijęs su gyvenamąja vieta.

24. Priežastys, dėl kurių išmetame maistą

25. Švaistymo tendencijos 51% apklaustųjų dažniausiai išmeta sugedusį, netinkamą vartoti maistą; Išmetamų produktų dažnumas nėra susijęs su gyvenamąja vieta; kuo didesniame mieste gyvena, tuo dažniau išmeta sugedusį ar pasibaigusio galiojimo maistą (nuperka per daug). Aukštesnio išsilavinimo respondentai rečiau išmeta ilgai nenaudotą, nebeskanų, suvytusį ar pasibaigusio galiojimo maistą;

26. Kokį maistą išmetame?

27. Švaistymo tendencijos Didesnes pajamas gaunantys žmonės dažniau išmeta beveik visų kategorijų maistą mėsos, duonos, konditerijos gaminius, kruopas, šviežius vaisius ir daržoves, konservus, šaldytą maistą, nealkoholinius gėrimus ir t.t. Aukštesnio išsilavinimo respondentai dažniau išmeta šviežius vaisius, daržoves ir grybus; Vyresni žmonės rečiau išmeta kruopas, dribsnius, makaronus.

28. Vyresni asmenys rečiau išmeta parduotuvėj pirktą maistą

29. Kuo daugiau žmonės uždirba ir juo aukštesnio išsilavinimo yra, tuo didesnė išmetamo maisto vertė; kuo vyresnis žmogus, tuo mažiau išmeta.

30. Įmonių apklausa 78 maisto gamybos ir prekybos įmonės buvo pakviestos dalyvauti pilotinėje apklausoje; naudoti publikacijų analizės duomenys; atsakymus pateikė 19 įmonių; apklausa anonimiška, rezultatai skelbiami įmonių neidentifikuojant; Įmonės vengia skelbti tikslius duomenis apie išmetamus maisto produktus, dalis įmonių prašytos struktūros duomenų neturi; vengrų apklausa: iš 181 respondento 83 pateikė atsakymus, 25 pateikė utilizavimo duomenis.

39. 19,5% rinktųsi žinomą geros reputacijos organizaciją;

40. 13,9% paramą duotų esant galimybei reklamuotis;

42. Požiūris į paramą maistu Mažiausiai pritarta šiems teiginiams: netinkami parduoti maisto produktai yra tiesiog atliekos; paramos maistu neduodame, nes niekas į mus nesikreipia; pasirinkimą, utilizuoti ar atiduoti paramai lemia ekonominė nauda; parduoti netinkamus maisto produktus atiduoti paramai skatina tai, kad taip elgiamasi išsivysčiusiose Vakarų šalyse;

45. Rekomendacijos Būtina pradėti plačią tarpsektorinę diskusiją apie maisto panaudojimo efektyvumą; Kurti darbo grupę/formuoti koaliciją/pasirašyti susitarimą; raginti maisto gamybos ir prekybos įmones kur įmanoma keisti politiką ir mažinti tinkamo vartoti maisto išmetimą, vietoj to skirti šiuos maisto produktus pavalgydinti skurstančius; spręsti tyrimų, stebėsenos ir paskatų mažinti maisto švaistymą sistemos kūrimo klausimą;

46. Rekomendacijos Šviesti vartotojus apie tinkamą maisto sandėliavimą, konservavimą ir buitinį kompostavimą, diegti naujoves daugkartinio pakavimo ir žymėjimo srityse, taikyti švaistymui jautrias rinkodaros ir pardavimo praktikas, vystyti biodujų gamybą, diegti kitą pažangių valstybių gerąją patirtį, išnaudojant ES ir kitų donorų paramos galimybes.

47. Rekomendacijos skubiai optimizuoti paramos maistu organizavimo tinklą, siekiant patenkinti dramatiškai augantį paramos maistu poreikį; paramos maistu organizavimo kaštai yra 10 kartų mažesni nei skurstantiems perduodamos paramos dydis; kreiptis į Vyriausybę su prašymu suteikti maisto švaistymui deramą prioritetą ir būtinas lėšas; kooperuoti prekybininkų, gamintojų, pilietinės visuomenės ir valdžios pastangas ir išteklius.