Pamoka mums be audito

KAS YRA GERA PAMOKA?

ILMANTĖ BAGDONĖ, NERIJA BALTRĖNIENĖ
Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės išorės vertintojos


Šiame seminare pristatysime:
o Šiuolaikinės pamokos samprata.
o Pamokos elementai.
o Pamokos stebėjimas.
o Pamokos aptarimas ir
analizavimas, įvertinant stebėtus
pamokos elementus.


Kodėl šiuolaikinė pamoka?
1. Orientuojamasi į šiuolaikinius ugdymo tikslus:
o Kritinį mąstymą
o Bendradarbiavimą
o Gebėjimą mokytis
2. Ugdymo proceso veikla orientuojama į mokinį.
3. Mokytojas ir mokinys – komanda. Mokytojas –
organizatorius.
© I. Bagdonė, © N. Baltrėnienė


Kas yra gera pamoka? Kas yra
geras mokymas ir mokymasis?
Mokymas yra geras tada, kai yra geras mokymasis.
Vertiname mokymąsi, kad pasakytume, koks yra
mokymas.
 ar formuluojami aiškūs ir suprantami pamokos
mokymosi uždaviniai;
 ar aiškus ir įgyvendinamas pamokos turinys;
 ar mokiniai žino, ko mokytojas tikisi iš jų
pamokoje;


 ar ugdomoji veikla tikslinga ir padeda mokiniams
pasiekti iškeltus mokymosi uždavinius (metodai,
klasės ir namų užduotys, priemonės);
 ar pamokos tempas, veikla ir užduotys
diferencijuojamos pagal skirtingas mokinių
galimybes;
 ar mokiniams teikiama kryptinga pedagoginė
pagalba;
 kaip vertinama mokinių pažanga, pasiekimai; ar
skatinamas mokinio savęs įsivertinimas; ar
vertinimas aptariamas su mokiniais;
 ar pasiekti pamokos mokymosi uždaviniai
(grįžtamasis ryšys per mokinius).


Pamokos elementai
o Pamokos planavimas ir organizavimas
o Mokymas
o Mokymasis
o Pagalba mokiniui
o Vertinimas
o Santykiai, tvarka, klasės valdymas
o Mokymosi aplinka
o Pasiekimai pamokoje


Pamokos stebėjimo protokolas
PAMOKOS PLANAVIMAS IR ORGANIZAVIMAS
Veiklos rodikliai
2.2.1. Mokytojo veiklos planavimas (mokymosi
uždavinių kėlimas, apibrėžtumas).
2.2.2. Pamokos struktūros kokybė (pamokos struktūros
logiškumas, pagrįstumas. Mokymosi uždavinių,
metodų bei mokymosi priemonių dermė).
2.2.3. Klasės valdymas (laiko panaudojimo
racionalumas ir veiksmingumas).


MOKYMAS
Veiklos rodikliai
2.3.3 Mokytojo ir mokinio dialogas (mokytojo aiškinimo,
demonstravimo ir nurodymų suprantamumas).
2.3.2. Mokymo ir gyvenimo ryšys (mokymo medžiagos
aktualizavimas, susiejimas su mokinių patirtimi,
interesais, poreikiais).
2.3.1. Mokymo nuostatos ir būdai (tinkamas metodų
parinkimas, atsižvelgimas į mokinių mokymosi
poreikius ir stilius. Individualaus ir grupinio mokymo
(si) derinimas).
2.3.5. Namų darbai (namų darbų apimtys, tikslingumas,
ryšys su darbu klasėje, namų darbų individualizavimas).
2.5. Mokymo ir mokymosi diferencijavimas


MOKYMASIS
Veiklos rodikliai
2.4.1. Mokymosi motyvacija (mokinių aktyvumas
pamokoje).
2.4.2. Mokėjimas mokytis (gebėjimas savarankiškai
atlikti užduotis, vertinti savo mokymąsi, įvardinti
mokymosi sunkumus ir problemas).
2.4.3. Mokymasis bendradarbiaujant (gebėjimas ir
noras dirbti bendradarbiaujant su kitais mokiniais
ir mokytoju. Atsakomybė už savo mokymąsi).


PAGALBA MOKINIUI
Veiklos rodikliai
2.5.2. Mokymosi veiklos diferencijavimas.
4.2.1. Pagalba mokantis.
Individualizavimas konsultuojant ir teikiant pagalbą
atskiriems, įvairių poreikių turintiems (specialiųjų
poreikių, gabiems, turintiems elgesio sutrikimų ir
kt.) mokiniams bei jų grupėms pagal poreikius.



VERTINIMAS
Veiklos rodikliai
2.6.2. Vertinimas kaip ugdymas (vertinimo būdų
individualizavimas, tinkamumas ir dažnumas.
Skatinimų giriant ar kritikuojant dažnumo
santykis).
2.3.4. Išmokimo stebėjimas (Kiekvieno mokinio
matymas; grįžimas prie nesuprastų ar neišmoktų
dalykų; klaidų taisymas).
2.6.1. Vertinimas kaip pažinimas (pamokoje
sukauptos vertinimo informacijos panaudojimas
mokymosi uždaviniui pasiekti).


SANTYKIAI, TVARKA, KLASĖS VALDYMAS
Veiklos rodikliai
1.1.6. Klasių mikroklimatas (klasės mikroklimato
palankumas mokymuisi).
1.1.4. Bendruomenės santykiai (mokinių
tarpusavio santykiai ir savijauta klasėse, mokinių
– mokytojo santykiai).
1.3.1. Darbo tvarka ir taisyklės (tvarką ir drausmę
palaikančių reikalavimų aiškumas, darbo klasėje
ritmingumas).
2.2.3. Klasės valdymas (destruktyvaus elgesio ir
kitų problemų sprendimas).


MOKYMOSI APLINKA
Veiklos rodikliai
1.3.3. Aplinkos jaukumas (patalpos tinkamumas
mokytis, jaukumas, estetiškumas).
5.5.2. Turto vadyba (informacijos šaltinių ir
mokymosi priemonių kiekis, tinkamumas ir
panaudojimo veiksmingumas).
5.5.3. Patalpų naudojimas (racionalus erdvių,
patalpų pritaikymas ir naudojimas ugdymo
procesui).


PASIEKIMAI PAMOKOJE
Veiklos rodikliai
2.3.4. Išmokimo stebėjimas (mokinių pasiekimai
lyginant su išsikeltu uždaviniu, tikrinimas, kiek
mokiniai suprato ar ką išmoko).
3.1.1. Atskirų mokinių pažanga (pamokos rezultatų
apibendrinimas, aptarimas, įvertinimas;).



Pamokoje stebimi mokymo(si)
proceso aspektai
oMokytojo veikla
oMokinių veikla
oVertinimas
oMokymosi aplinka


Pamokos vertinimo lygių skalė
Pamokos
kokybės lygis

Aprašomieji kokybės
epitetai pamokoje

Išvada

4 lygis

Labai gera: veiksminga, išskirtinė,
kryptinga, originali, ypatinga, įspūdinga,
savita, puiki, kūrybiška. (Beveik visi)

Verta paskleisti už mokyklos
ribų (atvira pamoka respublikoje ar
mieste).

3 lygis

Gera: pakankamai kryptinga, tinkama,
paveiki, turi savitų bruožų, potenciali,
lanksti. (Dauguma)

Verta paskleisti pačioje mokykloje
(atvira pamoka mieste ar mokykloje).

2 lygis

Nebloga: patenkinama, vidutiniška,
priimtina, nesisteminga, neišskirtinė.

Tinkama pamoka, bet yra ką tobulinti,
verta sustiprinti ir išplėtoti.

(Dalis)

1 lygis

Prasta: nepatenkinama, neveiksminga,
nevykusi, netinkama, nekonkreti,
neperspektyvi, rizikinga. (mažai, retai)

Būtina pamoką tobulinti.

N lygis

Labai prasta: bloga, nepriimtina, peiktina,
atkreiptinas dėmesys, neadekvati.

Būtina imtis radikalių pokyčių,
mokytojui būtina pagalba.

(pavieniai atvejai)


PRAKTINĖ VEIKLA
PAMOKOS STEBĖJIMAS


Darbas grupėse
Susitarti dėl bendro grupės vertinimo
kiekvienam pamokos rodikliui (8 min.)


Mokymo(si) tikslai ir uždaviniai
o Išsikeliame tikslus (ko sieksime?)
o Planuojame veiklą siekiant tikslų
(kaip sieksime?)
o Įgyvendiname suplanuotą veiklą
o Vertiname įgyvendintą veiklą (ar
pasiekėm tikslus? Ar reikalinga juos
koreguoti?)


TIKSLAS

TRUMPALAIKIS TIKSLAS

MOKYMOSI UŽDAVINYS

© J. Navickaitė, © S. Vaičekauskienė

Mokymo (si) tikslų
taksonomija

( Gage, Berliner, 1994)

Pažinimo tikslai

Emociniai tikslai

Žinojimas
Supratimas
Taikymas
Analizė
Sintezė
Vertinimas.

Priėmimas
Reagavimas
Vertinimas
Organizavimas
Apibūdinimas pagal
vertybę.

Psichomotoriniai
tikslai
Judesiai
Suvokimas
Fizinės galios
Sudėtingi judesiai
Nekalbinis bendravimas.



MOKYMOSI UŽDAVINIŲ
KLASIFIKACIJA
Pažinimo (kognityvinė) sritis
(Pagal B. S. Bloom, 1973)

o Žinojimas (pasiekiamas remiantis atmintimi). Gebėti:
pasakyti; pakartoti; išvardinti; atpažinti; rūšiuoti; atkartoti;
informuoti; aprašyti...

o Supratimas (priimama tai, kas pateikiama). Gebėti:
paaiškinti; pateikti argumentus; nustatyti priežastis;
iliustruoti...

o Taikymas (sugebėjimas panaudoti). Gebėti: naudoti;
taikyti; konstruoti; spręsti; rūšiuoti...


Mokymosi uždavinių klasifikacija
o Analizė (sugebėjimas skaidyti visumą į elementus).
Gebėti: suskaidyti į dalis; išvardinti komponentus; palyginti
ir priešpriešinti; paskirstyti pagal skirtumus...

o Sintezė (sugebėjimas derinti, jungti į visumą).
Gebėti: susumuoti, apibendrinti, argumentuoti; organizuoti;
projektuoti; sukurti; paaiškinti priežastis...

o Vertinimas (sugebėjimas spręsti apie tam tikrą
atitikimą). Gebėti: padaryti sprendimą; pateikti
argumentus už ir prieš; pasirinkti, pasakyti savo nuomonę,
kritikuoti, įvertinti ...


Turinio spąstai
Vertinimas
Mąstymo
užduotys

Sintezė
Analizė

Taikymas
Atgaminimo
užduotys

Supratimas
Žinios

Geriausia praktika
(apima turinio pateikimą
ir bendrųjų kompetencijų
ugdymą, įtraukiant
aukštuosius mąstymo
įgūdžius)

Į turinį
orientuotas
mokymas
(mokoma tiek
turinio, tiek
įgūdžių)


Tikslo/uždavinio SMART formulė

S (specific) – konkretus
M (measurable) – išmatuojamas
A (achievable) – pasiekiamas
R (realistic) – tikroviškas
T (timedefined) – apibrėžtas laike


MOKYMOSI UŽDAVINIAI
Sąlygos

Kuo
naudodamiesi...

Priemonės, šaltiniai,
žinios, gebėjimai,
nuostatos

Mokinių veikla

Kaip dirbdami

Metodai

Rezultatas

Ką mokiniai gebės Konkretus darbas
padaryti, pagaminti,
atlikti...

Kriterijus

Kas rodys, kaip
darbas atliktas

Vertinimo kriterijai,
normos


Darbas grupėse
Suformuluoti vienos pamokos mokymosi
uždavinį pagal pateiktus formulavimo kriterijus
(7 min.)


Kūno kultūros mokymosi uždavinys
o Turėdami standartinę šuoliaduobę, atsispyrimo
lentelę, įsibėgėjimo takelį, išmoksite pasirinkti
atstumą ir greitį iki atsispyrimo lentelės ir
taisyklingai atsispirti.
Rodikliai:
o Tikslus įsibėgėjimo atstumas
o Tinkamas įsibėgėjimo greitis
o Atsispiriamosios kojos tikslus pastatymas ant
lentelės
o Galingas ir staigus atsispyrimas


Mokymosi uždavinių pavyzdžiai
o Naudodamiesi vadovėliu ir mokytojo aiškinimu, atlikdami
pratybas, išmoksite transporto priemonių pavadinimus ir
juos taisyklingai pritaikysite ne mažiau kaip 10-yje sakinių.
o Turėdami gratažui paruoštą lapą, susipažinę su gratažo
technika atliktais darbais ir atkreipę dėmesį į galimus darbo
trūkumus, naudodamiesi grafikos linijų pavyzdžiais bei
turimomis raižymo priemonėmis, išraižysite pusę gratažo.
o Prisiminę muzikos instrumentus, jų naudojimą tam tikruose
kūriniuose ir klausydami trijų fragmentų iš P. Čaikovskio
baleto „Spragtukas“ atpažinsite, kokiais muzikos
instrumentais grojama uvertiūra, maršas ir valsas.


Mokymosi uždavinių pavyzdžiai
o Naudodamiesi dokumentų medžiaga, žemėlapiu ir atlasu
atskleisite 2-4 I-ojo pasaulinio karo pasekmes Lietuvai,
apibūdinsite 1-2 siekius kovoti dėl nepriklausomybės.
o Prisiminę 7 vietos prielinksnius, savarankiškai atlikdami
užduotis pratybose, parašysite teisingai 5 sakinius iš 6 su šiais
prielinksniais.
o Remdamiesi savo patirtimi ir pateiktomis situacijomis,
išsiaiškinsime, kas yra ginčas ir dirbdami grupėse sukursite
garbingo ginčo 3-4 taisykles.
o Remdamiesi savo patirtimi ir pateikta vaizdine medžiaga bei
skaitiniais iš Biblijos, argumentuosite laisvės ir atsakomybės
santykį ne mažiau kaip 4 teiginiais


Tobulintini mokymosi uždaviniai
o Mokyti siūti žaislą.
o Klausydami M. K. Čiurlionio kūrinius, mokiniai
pajaus meilę gimtajam kraštui.
o Mokiniai susipažins su pagrindinėmis nervų
sistemos ligomis.
o Suvoks, kas yra ekonomika.
o Suvoks , kas yra tikroji laimė.
o Mokysimės pamilti Mariją.
o Nagrinėsime šv. Raštą.
o Žodžių apie miestą įtvirtinimas.

Mokymosi stiliai

(pagal D. A. Kolb, 1974)

Patirtis

Veikėjas
(E+P)

Svarstytojas
(P+S)

Eksperimentavimas

Svarstymas
Pragmatikas
(T+E)

Teoretikas
(S+T)

Teorinis modeliavimas


Mokinio
tipas

Tipo
bruožai

Svarstytojas

Atsargus, atidus,
analizuojantis iš visų
pusių, kartais
neryžtingas

Faktai, laikas
apmąstymams ir
refleksijai, galimybė
pagalvoti.

Namų darbai orientuoti
į skaitymą, save
reguliuojantis
mokymasis (SKAITYMAS)

Logiškas, racionalus,
integruojantis
duomenis į jau
egzistuojančius
modelius ar kuria
naujus

Racionalumas, pagrįstas
aiškinimas, modeliai ir
teorijos.

Kompiuterizuotas
mokymas, konceptualūs
modeliai, mokslinės
strategijos. (RAŠYMAS)

Praktiškas ir
žemiškas, siekiantis
praktinės naudos

Pasirengimas
bandymams, naujos
idėjos ir metodai,
praktiniai sprendimai ir
taikymas.

Tikslinga praktinė
patirtis, asmeninis
nusiteikimas, žinių ir
patirties kaupimas

Aktyvumas,
daugialypiškumas,
dalyvavimas,
sudominimas.

Grupiniai procesai,
mokymas orientuotas į
aktyvumą (KALBĖJIMAS)

Kodėl?

Teoretikas
Ką reikia
žinoti?

Pragmatikas
Kaip?

Veikėjas
Kas būtų,
jeigu?

Impulsyvus, greitai
suvokiantis, lankstus,
kaupiantis patirtį,
aktyviai veikiantis

Prioritetai

Pedagoginės
strategijos

(KLAUSYMAS)

Mokymosi stiliai

(pagal V. Harris, R. Neuburg 2003)

oRegimasis (piešti paveikslėlius, žiūrėti mokomuosius
filmus, kurti plakatus, svarbiausias mintis pabraukti skirtingomis
spalvomis)

oGarsinis (skaityti garsiai ar pašnibždomis, klausyti
įrašytą tekstą, pasakoti, kartoti ritmiškai, klausyti muzikos mokantis)

oKinetinis (mokantis judėti, keisti ar pertvarkyti
mokymosi vietą, skaitant keisti kūno padėtį, emocionaliai reaguoti į
skaitytą tekstą)

Mokymo(-si) metodai


Teikiamieji: pasakojimas,
paskaita, demonstravimas

Praktiniai
operaciniai

Pratybų: treniruotė,
kontekstinės pratybos,
grafiniai darbai

Atgaminamieji: atpasakojimas,
tikrinamasis pokalbis, kartojimo pokalbis

Informaciniai

Klasikiniai

Kūrybiniai
Euristiniai: paieškos,
euristinis pokalbis,
loginis įrodymas

Laboratoriniai:
bandymai,
laboratoriniai darbai

Probleminiai: dėstymas,
probleminis pokalbis,
kūrybiniai rašiniai

Praktiniai:
instruktažas, techninis
darbas, mašinų darbas

Tiriamieji: stebėjimas,
eksperimentas, tiriamasis
pokalbis

Mokymo(-si) metodai

Klausinėjimo: klausiamieji žodžiai,

debatai, apskritasis stalas, mokymas
grupėse, kompozicija-durstinys
(darbas porose ar mažose grupelėse)

klausimų ramunė, (Bloomo ramunė – 6
klausimų grupės), 6 W (kodėl? dėl ko?
Dėl kokios priežasties?)


Bendradarbiavimo: diskusija,

Skaitymo: teksto
analizė (problema, jos
sprendimo būdai),
teksto žymėjimas

Rašymo: kryžminė

Šiuolaikiniai

diskusija (už ir prieš),
nebaigti sakiniai, laisvas
rašymas, tinklo nėrimas,
žodžių žemėlapis

Jungiantys įvairią veiklą: minčių lietus,
akvariumas, testai, žaidimai, ledlaužis,
interviu, vaidinimas, euristinis mokymas,
sumaišytas loginis eiliškumas


Žinių išlikimas atmintyje, taikant
tam tikrus metodus


Mokytojo dėstymas, aiškinimas,
dialogas su mokiniais
Aiškinimo būdai:
∗ Pradėkite nuo to, ką mokiniai
jau žino ar yra patyrę
∗ Dėmesio sutelktis (pagrindinių
frazių akcentavimas, argumentų
grandinė)

∗ Struktūra ir orientacija
(diagramos, lentelės, schemos)

∗ Konkretūs ir abstraktūs
paaiškinimai
∗ Paaiškinimo įrankiai (kas būtų,

Naujas įgūdis ar
gebėjimas
Paaiškinimas

Turimos žinios,
įgūdžiai,
gebėjimai ir
patirtis

jeigu..., kiti klausiamieji žodžiai)


Ryšys su gyvenimo praktika
“Klausimai padeda gimti naujai idėjai” (Sokratas).
Yra trys aukštesnieji klausimų tipai:
• Padedantys suformuluoti problemą (pvz., Kaip
pergręžti medį neperkaitinant grąžto? Kaip turėtumėme patobulinti aparatą, kad
jo rodmenys būtų tikslesni? Kaip atskirti gerą santrauką nuo blogos?)

• Reikalaujantys loginio mąstymo operacijų (pvz.,
Kodėl kamštinė medžiaga plūduriuoja vandens paviršiuje? Kodėl susensta
vaisinis pyragėlis?)

• Susiję su idėjų lankstumu bei originalumu (pvz.,
Kas atsitiktų jei rytoj nukirstume viso pasaulio medžius? Kodėl trečiojo pasaulio
šalių gyventojai turi tiek daug vaikų?)


Ryšys su gyvenimo praktika
Mokinys pamokoje turi ugdytis gebėjimus:
o kritiškai mąstyti;
o atsirinkti reikalingą informaciją;
o bendrauti ir bendradarbiauti;
Gebėjimas
o kelti problemas ir ieškoti sprendimų;
mokytis
o aktyviai veikti;
o ugdytis vertybines nuostatas.



Svarbu atsiminti:
o Uždavus klausimą, būtina “išlaukti”
atsakymo. Kausimai turi būti vertingi.
o Faktų išdėstymas dar nėra paaiškinimas
(turite pasakyti ne tik “kas”, bet ir
“kodėl”)
o Tiesa yra ne tai, ką tu sakai, o ką tas
žmogus supranta.

Tiek buvo
aprašyta
dokumentacijoje


Namų darbai
o Tikslingai ir pagrįstai skiriami (ar
žinių įtvirtinimui, ar pasiruošimui
naujai pamokai)
o Namų darbai diferencijuojami (pagal
galimybes)
o Aiški atsiskaitymo ir vertinimo tvarka


MOTYVACIJA
Mokinio motyvaciją būtų galima užrašyti formule: (pagal
Feather, 1982)

Motyvacija =

Tikėjimasis,
kiek mokinys tikisi
sėkmės mokydamasis

X

Vertybė,
kiek mokinys vertina
mokymąsi/tikslą

Tikslas, kurį vertinu ...

... ir tikėjimas, kad galiu jį
pasiekti

Motyvacijos veiksniai

(pagal R. I. Arends, 1998)

o Susirūpinimo lygis
o Emocinis tonas
o Sėkmė
o Susidomėjimas
o Rezultatų žinojimas
o Klasės tikslas ir apdovanojimai
o Įtaka ir priklausymas grupei

90 metų

80 metų

75 metų

70 metų

60 metų

50 metų

35 metai

18 metų
20 metų

12 metų

2 metai
4 metai


Kas yra SĖKMĖ?

Uždirbti pinigus

Mylėtis

Vairuoti auto

Turėti draugų

Nedaryt į kelnes

Mokėti vaikščiot


Mokinių mokymosi motyvacijos
skatinimo ciklas
Sėkmė,
patiriama
mokinio

Motyvacija
Didėja kartu su gautomis jėgomis
ir dedamomis pastangomis,
rezultatai gerėja

Paskatinimas

Tikėjimas savimi

Pagyrimai, savigyra,
bendraklasių pripažinimas

Didėja pasitikėjimas savo jėgomis
ir auga savigarba



Mokinių mokymosi motyvacijos
žlugdymo ciklas

sėkmė,

Kritika

ma mokinio

paskatinimo trūkumas
kartu su asmeniniu
nepasitenkinimu

enkama
tikėjimo

Netenkama
motyvacijos

jimas savimi
garba žlunga

Silpsta jėgos
ir pastangos


5 SVARBIAUSI MOKYMOSI
BENDRADARBIAUJANT
ELEMENTAI
o Teigiama tarpusavio
priklausomybė.
o Asmeninė atsakomybė.
o Glaudi sąveika.
o Bendravimo įgūdžiai.
o Vertinimas.


Mokinių poreikių tenkinimas
pamokoje
o Priemonių panaudojimas
o Turinio individualizavimas ir
diferencijavimas
o Veiklos ryšys su gyvenimo praktika
o Mokinių konsultavimas


9 diferencijavimo būdai

(pagal C. Dechenes, D. Ebeling, J. Sprague, 1994)

o Medžiagos apimtis (mokytojas gali numatyti, o

mokiniai pasirinkti, kiek jie nori išmokti žodžių ar pratimų atlikti)

o Laikas (numatyti, kiek laiko skirti vienai ar kitai užduočiai,
pasiruošti papildomas užduotis gabesniems mokiniams)

o Parama (numatyti kuriam mokiniui ar grupei reikės pagalbos
atlikti užduotį)

o Įvadas, medžiagos pristatymo būdai

(vartoti įvairius naujos medžiagos pristatymo būdus, padedančius mokiniams,
turintiems vyraujančią regimąją ar girdimąją atmintį ar kinestezinį intelektą)

o Užduoties sunkumas (sunkesnes užduotis galima

palengvinti nustatant tam tikras taisykles, pvz., naudotis žodynu, užduotį
atlikti su draugu)



9 diferencijavimo būdai
o Rezultatas (numatyti, kurie mokiniai užduotis
gali atlikti raštu ir žodžiu)

o Dalyvavimas (numatyti, kaip visus mokinius
įtraukti į veiklą)

o Apimtis, alternatyvos (numatyti, kurias
užduotis susiaurinti ar praplėsti)

o Pakeitimas (numatyti, kurie mokiniai gali atlikti
kitas užduotis)


VERTINIMO TIKSLAI
Mokiniui:
∗ Padės mokytis.

Mokytojui:
∗ Suteiks grįžtamojo
ryšio informaciją.

∗ Matys savo
pažangą.

∗ Padės diagnozuoti
pasiekimus.

∗ Mokysis
įsivertinti.

∗ Padės kryptingai
planuoti tolesnį
mokymą.


MOKYTIS PADEDANČIO VERTINIMO
ELEMENTAI PAMOKOJE

o Klausinėjimas.
o Grįžtamasis ryšys.
o Mokinių vienas kito ir savęs
vertinimas.
o Formuojamasis apibendrinamųjų
testų panaudojimas.


Vertinimo fiksavimo formos
o Kaupiamasis vertinimas (pliusai, minusai, balai,
taškai ir kt.)
o Vertinimo aplankas (mokinio darbų pavyzdžiai,
mokytojų įrašai)
o Vertinimo aprašas (mokinio stebėjimo, pasiekimų
fiksavimas pastabomis bei apibendrinimais)
o Vertinamosios recenzijos (prie vertinimo aprašo
pateikia savo įvertinimą ir pasiūlymus dėl tolesnio
mokymosi pasiekimų ir pažangos planavimo)



SANTYKIAI, TVARKA, KLASĖS
VALDYMAS
Veiksminga
Veiksminga
priežiūra
priežiūra

Aiškios
Aiškios
taisyklės
taisyklės

(pastabumas,
(pastabumas,
reakcija, AAK)
reakcija, AAK)

Teismas ir
Teismas ir
bausmė (nekaltumas,
bausmė (nekaltumas,

DRAUSMĖ
DRAUSMĖ

išaiškinimas,
išaiškinimas,
nekerštavimas)
nekerštavimas)

Motyvacija
Motyvacija

(tikslas,
(tikslas,
malonumas, sėkmė,
malonumas, sėkmė,
skatinimas) )
skatinimas

Pagyrimai
Pagyrimai

(už elgesį, už
(už elgesį, už
dėmesį, už
dėmesį, už
pastangas)
pastangas)

Įdomios,
Įdomios,
įvairios
įvairios
pamokos
pamokos

Geras
Geras
vadovavimas
vadovavimas

(aiški kryptis, visi
(aiški kryptis, visi
turi ką veikti)
turi ką veikti)

Geras abipusis
Geras abipusis
ryšys (bendravimas,
ryšys (bendravimas,
šypsena, humoras,
šypsena, humoras,
lygios galimybės) )
lygios galimybės

© I. Bagdonė, © N.


MOKYMOSI APLINKA
o Aplinkos jaukumas (patalpos
tinkamumas mokytis, jaukumas,
estetiškumas).
o Turto vadyba (informacijos šaltinių ir
mokymosi priemonių kiekis, tinkamumas
ir panaudojimo veiksmingumas).
o Patalpų naudojimas (racionalus erdvių,
patalpų pritaikymas ir naudojimas
ugdymo procesui).


Priemonių panaudojimas
Mus pasiekianti informacija:
o 87 proc. akimis
o 9 proc. ausimis
o 4 proc. kitomis juslėmis


Vaizdinių priemonių panaudojimo
privalumai

o Sutelkia dėmesį
o Kuria įvairovę
o Padeda geriau suvokti
o Padeda įsiminti
o Parodo, kad rūpinamasi mokiniu


PASIEKIMAI PAMOKOJE
o Išmokimo stebėjimas (mokinių pasiekimai
lyginant su išsikeltu uždaviniu; tikrinimas,
kiek mokiniai suprato ar ką išmoko).
o Atskirų mokinių pažanga (pamokos
rezultatų apibendrinimas, aptarimas,
įvertinimas).


REFLEKSIJA

MOKYMASIS YRA GERAS, kai ...

KOKS MOKYMASIS YRA
GERAS?

Pagal Dr. Pasi Sahlberg, Helsinkio universitetas

o Mokymasis turi tikslą, kuris visada siejasi su motyvacija
(sąmoningumo ir aktyvaus mokymosi principas).

o Mokymasis yra bendradarbiavimas
(sąmoningumo ir aktyvaus mokymosi principas).

o Mokymasis yra aktyvus konstravimo procesas
(moksliškumo ir kūrybiškumo ugdymo principai).

o Mokymasis yra sukauptų žinių susiejimas
(žinių sistemiškumo principas).

o Mokymasis yra savitvarka, jį reikia planuoti ir reguliuoti
(ugdomojo mokymo (si) principas).

o Mokymasis yra susijęs su kontekstu ir aplinkybėmis
(mokymosi prieinamumo principas, mokymo (si) priemonių naudojimo (si) principas), svarbi
mokymosi aplinka).

o Mokymasis susijęs su vertinimu

(žinių tvirtumo realizavimo ir refleksyvaus mokymo (si) principai).

Gera pamoka

Mokytojos Loretos Kazlauskienės surinktos
Jonavos Justino Vareikio pagrindinės mokyklos mokinių mintys

Kai nepajauti, kaip greitai pasibaigia
Kai dirbame grupėmis, diskutuojame
Kai mokytoja leidžia pasikalbėti, supranta juokus
Kai gauni kuo glaustesnę informaciją
Kai visi elgiasi drausmingai
Kai nesuprantantiems paaiškina atskirai
Kai pažymį sudaro keli darbų įvertinimai
Kai niekas netrukdo pamokos
Kai po pamokos nesijauti išsekęs
Kai užduoda nedaug namų darbų
Kai gera mokytojos ir mokinių nuotaika
Kai nebijo mokytojos, tačiau ją gerbia
Kai mokiniai viską supranta
Kai mokytojas tinkamai išaiškina pamoką
Kai įdomu dirbti, daug sužinai
Kai mokytojai leidžia išreikšti savo nuomonę

Sėkmė
visada lydės
tuos, kas bus
pasiruošę ją
priimti

Pamoka mums be audito

Recommandé

Recommandé

Contenu connexe

Tendances

Tendances (20)

Similaire à Pamoka mums be audito

Similaire à Pamoka mums be audito (20)

Plus de miride

Plus de miride (20)

Pamoka mums be audito