2. Tarša arba teršimas – medžiagų, preparatų,
organizmų ar jų mišinių išmetimas į aplinką
kaip žmonių veiklos rezultatas, savo
pasekmėmis neigiamai veikiantis žmogaus
gyvenimo kokybę ar ekosistemas.
Tarša – kas tai ?
3. Fizinė taršaBiologinė tarša
Cheminė tarša
Tarša skirstoma
Užkrėsta mikro-
organizmais, parazi-
tinių kirmėlių kiau-
šinėliais.
Triukšmas,
vibracija,
elektromagnetiniai
laukai
Cheminės medžiagos, jų junginiai ir mišiniai,
kurie viršijus tam tikrą koncentraciją ar poveikio
trukmę, daro ar gali daryti neigiamą poveikį
žmonėms ir kitiems gyviems organizmams
4. Visi aplinkos taršos šaltiniai pagal jų
kilmę gali būti suskirstomi į:
Taršos šaltinių skirstymas
Gamtinius
Antropogeninius
(žmogaus pakeistus).
5. Oro teršalai gali būti kietųjų dalelių arba
dujinio pavidalo. Dauguma – kancerogeninės
medžiagos. Žmonės, kurie kvėpuoja šiomis
nuodingomis dalelėmis, gali susirgti astma, be
to žalojama reprodukcinė sistema.
Tačiau oro teršalų toksinai veikia ne tik
žmones. Kai kurie toksinai – tokie kaip
gyvsidabris, nusėda ant augalų ir patenka į
vandens šaltinius, kuriuos vartoja gyvūnai.
Oro tarša
6. Transpoto priemonių tarša miestuose - didžiausia. To
kaltininkai,oro teršėjai, automobilių vidaus degimo
varikliai.
Transpoto priemonių tarša
Autotransporto
tarša šiuo metu
sudaro apie 70-
80% visos oro
taršos visuose
didžiuosiuose
miestuose.
7. Vandens tarša
Vanduo – gyvybės šaltinis, tačiau jo gyvybė vis blėsta.
Dėl žemės ūkio nuotekų, netoli esančių kasyklų, atliekų
perdirbimo įrenginių ir industrinių atliekų, kuriomis
atsikratoma netinkamose vietose vanduo užteršiamas labai
greitai.
Pavojingiausi mums teršalai - cheminiai tirpalai,
pesticidai, radis ir arsenas. Tokio tipo teršalai žmonėms
gali sukelti ilgalaikes sveikatos problemas. O patekus į
gamtą gyvūnai ir augalai gali net žūti.
8. Per pastaruosius metus daugiau kaip 50 proc.
sumažėjo pagrindinių teršalų, patenkančių į paviršinio
vandens telkinius.
Tačiau tik 40 proc.
nuotekų išvaloma iki
nustatytų normų, nes
daugelis užteršto
vandens nuotekų
valymo įrenginių yra
fiziškai ir morališkai
pasenę.
DIRBSIU
UŽ
ŠVARŲ
VANDENĮ
9. Šiukšlinimas
Į šiukšles ne tik bjauru žiūrėti, bet jos ir pavojingos.
Dažniausiai jos susideda iš plastiko, metalo ar stiklo –
medžiagų, kurios aplinkoje ilgai nesuyra.
DAUGIAU
ANGLIES ?!Žmonės, o ypač
vaikai, gali rimtai
susižeisti dėl ne
vietoj numesto
sudužusio butelio
ar surūdijusio
metalo gabalo
10. Šiukšlinimas – mirtinai pavojingas gamtai.Gatvių
šiukšlės nubėga į kanalizaciją, vandentakius ir galiausiai
pakliūna į vandenyną. Kai kurios šiukšlės po to
išmetamos į pakrantes.
Kitos – lieka vandenyje,
keldamos mirtiną pavojų
faunai ir florai. Šiukšlių
raizgalynėje įsipainioję
gyvūnai žūsta, o smalsūs
gyvūnai, nuriję šiukšlę,
gali numirti iš bado, jei
svetimkūnis užblokuoja
virškinamąjį traktą.
11. Kitos – lieka vandenyje, keldamos mirtiną pavojų
faunai ir florai. Šiukšlių raizgalynėje įsipainioję
gyvūnai žūsta, o smalsūs gyvūnai, nuriję šiukšlę, gali
numirti iš bado, jei svetimkūnis užblokuoja virškinamąjį
traktą.
12. Pagrindinės priežastys, sukeliančios ekologines
avarijas, – saugos taisyklių nesilaikymas, įmonių
personalo neatsakingumas, bereikalingas taupumas,
informacijos slėpimas ir kt.
Pagrindinės ekologinių avarijų priežastys
EKOLOGINĖ
BOMBA !!!
13. Ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad ekologinė
nelaimė neįvyktų ar jos padariniai būtų kuo mažesni?
Pastebėjus ekologinės avarijos požymius kuo
skubiausiai pranešti specialiosioms tarnyboms
ar suaugusiems asmenims.
Ką daryti ?
NESIARTINTI
VISADA SAKAI KAD : ,, KIEKVIENĄ KARTĄ PAIMDAMAS KAŽKĄ
IŠ ŽEMĖS, PRIVALAI JAI KAŽKĄ IR ATDUOTI ...’’
14. Apibendrinimas
Taigi, kaip pastebėjote, ekologinių avarijų yra
įvairių. Vienų padariniai pražūtingi, kitų ne. Tačiau
vistiek kiek įmanydami turime stengtis tausoti žemę,
jos turtus ir jausti pareigą atsakant už jos ir mūsų
ateitį.
Tarša – tai kenksmingų medžiagų išmetimas į orą, vandenį ar dirvožemį. Įvairūs teršalai gali nepataisomai paveikti ištisas ekosistemas, žmonių, augalų ir gyvūnų gyvenimą. Toksinėms medžiagoms itin jautrūs vaikai ir pagyvenę žmonės. Dauguma teršalų organizmuose kaupiasi pamažu
Pagrindiniai gamtiniai aplinkos taršos šaltiniai yra šie:
1) ugnikalnių išsiveržimai; 2) miškų gaisrai; 3) negyvos organinės medžiagos puvimo procesai; 4) mineralinių ir organinių medžiagų išplovimas iš dirvožemio; 5) gamtinė dirvožemio erozija; 6) krituliai; 7) jūra.
.(po sistema ) Anot „JAV aplinkos apsaugos agentūros“, dėl oro taršos naujagimiai gali gimti su defektais. 1995 m. atliktas tyrimas parodė, kad yra ryšys tarp oro taršos ir padidėjusio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų bei dėl kvėpavimo takų problemų.
(po gyvunai) Tokiu būdu šių nuodų poveikis pasklinda per visą mitybos grandinę. Gyvūnai, esantys mitybos grandinės viršuje, gauna didžiausią toksinų dozę.
Vanduo – būtinas gyvybės šaltinis. Tiek žmonėms, tiek gyvūnams reikia švaraus geriamojo vandens. Ūkininkams vanduo reikalingas pasėlių laistymui. Žmonės mėgsta poilsiauti prie upių ir ežerų. Nelaimei, šie gamtos turtai labai greitai užteršiami dėl žemės ūkio nuotekų, netoli esančių kasyklų, atliekų perdirbimo įrenginių ir industrinių atliekų, kuriomis atsikratoma netinkamose vietose. „ Pavojingiausi tokie teršalai kaip cheminiai tirpalai, pesticidai, radis ir arsenas. Tokio tipo teršalai žmonėms gali sukelti ilgalaikes sveikatos problemas. Šiems teršalams patekus į gamtą gyvūnai ir augalai gali net žūti.
Į šiukšles ne tik bjauru žiūrėti, bet jos ir pavojingos. Dažniausiai jos susideda iš plastiko, metalo ar stiklo – medžiagų, kurios aplinkoje ilgai nesuyra. Žmonės, o ypač vaikai, gali rimtai susižeisti dėl ne vietoj numesto sudužusio butelio ar surūdijusio metalo gabalo. Medicininės ir sanitarinės atliekos – biorizikingos ir nuo jų galima susirgti. Ką jau kalbėti apie tai, kad prišiukšlinti parkai ir paplūdimiai praranda savo natūralų žavesį, o žmonės jų ima vengti
šiukšlinimas – mirtinai pavojingas gamtai, o ypač – jūros gyvūnams. Gatvių šiukšlės nubėga į kanalizaciją, vandentakius ir galiausiai pakliūna į vandenyną. Kai kurios šiukšlės po to išmetamos į pakrantes. Kitos – lieka vandenyje, keldamos mirtiną pavojų faunai ir florai. Šiukšlių raizgalynėje įsipainioję gyvūnai žūsta lėtai ir skausmingai. Įsipainioti į šiukšlių sankaupas itin linkę paukščiai, rinkdami medžiagas lizdams sukti. Smalsus gyvūnas, nurijęs šiukšlę, gali numirti iš bado, jei svetimkūnis užblokuoja virškinamąjį traktą. Be to, šiukšlių sankaupos, tirštai nudengę jūrų dugną, – taip pat labai kenksmingos. Toksinės šiukšlių medžiagos kaupiasi žuvų organizmuose, tokiu būdu keldamos pavojų žmonėms ir gyvūnams esantiems mitybos grandinės viršuje.
