1. Ekstrakranijiniø vidiniø miego arterijø aneurizmø
chirurginis gydymas: taktika, technika ir rezultatai
P. Pauliukas Santrauka. Ekstrakranijiniø miego arterijø aneurizmos yra reta patologija. Vidutiniðkai
1000 atliekamø miego arterijø operacijø tenka 1 aneurizmos operacija. Tik labai didelës
Vilniaus universiteto aneurizmos pasireiðkia pulsuojanèiu tumoru ryklëje arba reèiau – kakle. Dabar jos daþniau-
Neurologijos ir siai iðaiðkinamos atliekant dvigubà miego arterijø skenavimà, arba atsiradus jø komplikaci-
neurochirurgijos klinikos joms. Daþniausia komplikacija – dël aneurizmoje susidariusiø prisieniniø kreðuliø atitrûki-
Neuroangiochirurgijos centras, mo ir nuneðimo á smegenø arterijas ávyksta embolinis iðeminis insultas. Aneurizmos plyðta
Vilniaus greitosios pagalbos daþniausiai á ryklæ, ir ligonis nukraujuoja. Nuo 1993 iki 2003 metø autorius operavo 5 eks-
trakranijinës vidinës miego arterijos aneurizmas. Dvi aneurizmos buvo labai didelës, besire-
universitetinës ligoninës
mianèios á kaukolës pagrindà, todël perriðta vidinë miego arterija tuoj virð bifurkacijos, aneu-
angiochirurgijos skyrius rizmos trombavosi, neurologinio deficito negauta, nes buvo pakankama kolateralinë kraujo-
taka. 3 atvejais aneurizmos paðalintos radikaliai, atstatant kraujotakà per vidinæ miego arteri-
jà. Ið jø vienu atveju naudotas vidinis ðuntas, nes pagal transkranijinio doplerio rodmenis
operuojamos vidinës miego arterijos baseine kraujotaka buvo nepakankama. Kitais 2 atve-
jais paprasèiausiai rezekuota aneurizma ir vidinë miego arterija susiûta galas su galu. Në vie-
nam ligoniui nebuvo pooperacinio neurologinio deficito, nebuvo ir ryjimo sutrikimø. Visais
5 atvejais naudota autoriaus sukurta chirurginio priëjimo prie kaukolës pamato metodika.
Straipsnyje autorius dalijasi patirtimi, aptaria ðiø aneurizmø chirurginio gydymo taktikà ir
technikà.
Raktaþodþiai: ekstrakranijiniø vidiniø miego arterijø aneurizmø chirurginis gydymas
Neurologijos seminarai 2004; 3(21): 64–69
ÁVADAS rizmø prieþastis – aterosklerozë. Aterosklerozë suardo ar-
terijos sienelës struktûrà, ji nebeatlaiko arterinio spaudi-
Ekstrakranijinës vidinës miego arterijos dalies aneurizmos mo, ir vystosi aneurizma. Ðias aneurizmas turi vyresnio
yra reta patologija ir sutinkamos 1 atveju ið 1000 atliekamø amþiaus þmonës, jø forma daþniausiai ðeivinë. Retesnë
visø miego arterijø operacijø [1]. Didþiausià operuotø eks- aneurizmø prieþastis – infekcinis arterijos sienelës paþeidi-
trakranijinës miego arterijos aneurizmø skaièiø ir patirtá tu- mas [5, 10]. Tai vadinamosios mikotinës aneurizmos. Iki
ri JAV Hiustono Teksaso ðirdies institutas. Nuo 1960 iki Antrojo pasaulinio karo jos bûdavo daþniausiai sifilitinës
1995 metø jame operuotos 29 ekstrakranijinës miego arte- kilmës, bet dabar jø beveik nebepasitaiko. Dabar jas daþ-
rijos aneurizmos. Be to, jie dar operavo 38 netikràsias niausiai sukelia stafilokokai, salmonelës, proteus mirabilis
anastomoziø aneurizmas, susidariusias po anksèiau atliktø mikrobai. Plintant intraveniniams narkotikams ir AIDS ðiø
miego arterijø operacijø [2]. Marselyje, Prancûzijoje, turi- aneurizmø daugëja. Netikrosios aneurizmos arba pseudoa-
ma patirtis 25 ekstrakranijinës vidinës miego arterijos neurizmos – tai aneurizmos, susidariusios plyðus ar kitaip
aneurizmø operacijø [3]. Kituose straipsniuose daþniausiai paþeidus arterijos sienelës vientisumà. Jas gali sukelti ir
apraðomi tik pavieniai atvejai [4–11]. Tikrosios ekstrakra- buka trauma. Daþnai vidinës miego arterijos sienelë átrûks-
nijinës vidinës miego arterijos aneurizmos iðsivysto dël vi- ta ties kaukolës pamatu autoavarijos metu, esant smûgiui á
dinës miego arterijos ágimto defekto sienelëje, jos daþnai automobilio galà. Tada galva didele jëga didþiuliu pagrei-
bûna vidiniø miego arterijø kilpø vietose, nes kilpos zonoje èiu loðiama atgal. Dël to gali ávykti vidinës miego arterijos
arterijos sienelë taip pat yra nevisavertë [12, 13]. Kartais atsisluoksniavimas arba plyðimas su pseudoaneurizmos
jos bûna abipusës, paþeidþia abi vidines miego arterijas. susidarymu. Vis daugëjant miego arterijos endarterekto-
Ðias aneurizmas gali turëti jauni þmonës, net vaikai [4]. Jø mijø, daugëja ir postendarterektominiø miego arterijos
forma maiðelinë, rutulio pavidalo. Kita pagal daþná aneu- anastomoziø pseudoaneurizmø. Jos dabar sudaro didþiau-
sià ekstrakranijiniø miego arterijø aneurizmø dalá. Jos ið
esmës nëra vidinës miego arterijos aneurizmos, nes lokali-
Adresas:
zuojasi miego arterijos bifurkacijoje, ten, kur buvo atlikta
Prof. Povilas Pauliukas
Vilniaus greitosios pagalbos universitetinë ligoninë endarterektomija, ir jø operacijos techniðkai yra nepalygi-
Ðiltnamiø g. 29, LT-2043 Vilnius namai lengvesnës uþ tikrøjø vidiniø miego arterijø aneuriz-
Tel. (8 698) 88112, 2362088, faksas: 2168984 mø operacijas. Ðiø aneurizmø prieþastys – per plona likusi
El. paðtas: povilas.pauliukas@mf.vu.lt arterijos sienelë po endarterektomijos paðalinus atero-
64

2. Ekstrakranijiniø vidiniø miego arterijø aneurizmø chirurginis gydymas: taktika, technika ir rezultatai
sklerozinæ plokðtelæ, per plona venos, naudotos iðplatinti pusrutulyje kolateralinë kraujotaka pakankama. Todël uþ-
arterijai sienelë, dël ko vena neatlaiko spaudimo ir pradeda daryta kraujotaka per vidinæ miego arterijà, uþdedant
temptis, arba yra arterijos anastomozës siûlës defektas. spaustukà virð bifurkacijos, kad preparuojant aneurizmà
Trumpai apþvelgëme visas ekstrakranijinës miego ar- nesukeltume embolijos á smegenis. Naudojant autoriná pri-
terijos aneurizmas. Toliau ðiame straipsnyje nagrinësime ëjimà prie kaukolës pamato [14], iðpreparuotas distalinis
tik tikràsias ekstrakranijinës vidinës miego arterijos aneu- vidinës miego arterijos galas virð aneurizmos, ant jo uþdë-
rizmas. tas spaustukas, prapjauta aneurizma. Ji subliuðko, todël
Maþos aneurizmos nesukelia jokios simptomatikos, jø buvo lengviau jà rezekuoti. Vidinës miego arterijos galai
nesimato nei iðorëje, nei ryklëje, taigi yra diagnozuojamos sujungti vienas su kitu „galas á galà“. Neurologinis defici-
atsitiktinai, daþniausiai atliekant dvigubà miego arterijø tas nepagilëjo. Po pusës metø ligoniui iðliko tik labai leng-
skenavimà. Kai aneurizma pasiekia 4–5 cm diametrà, ji jau vo laipsnio deðinioji hemiparezë. Deðinioji vidinë miego
matosi ryklëje kaip tumoras. Kakle paprastai jos nesimato, arterija buvo susiaurëjusi apie 50%, jos kilpos nebuvo, li-
nes kaklo raumenys yra tvirti ir neleidþia jø iðgaubti. Tuo gonis turëjo generalizuotos aterosklerozës apraiðkø dauge-
tarpu ryklës vidiniai raumenys yra silpni ir todël pirmiau- lyje kûno arterijø, todël ði aneurizma traktuota kaip atero-
siai aneurizma iðsipuèia á ryklæ. Tik labai didelës aneuriz- sklerozinë.
mos gali bûti pastebimos ir ið iðorinës kaklo pusës. Aneu-
rizmai iðsipûtus á ryklæ ligonis pradeda jausti tumorà ry- Antras atvejis
jant. Taip pat pulsuojantá tumorà ryklëje diagnozuoja oto-
rinolaringologai. Plyðus aneurizmai á ryklæ, ligonis masy- 80 metø moteris prieð kelias savaites pajuto, kad sunku kal-
viai ir greitai nukraujuoja, todël daþniausiai nespëjama jo bëti, beveik nebegali nuryti maisto. Otorinolaringologas,
atveþti á ligoninæ. Aneurizmos plyðimø á iðorinæ kaklo pusæ apþiûrëjæs ligonæ, diagnozavo didelá ryklës auglá ir nusiun-
literatûroje rasti nepavyko. Didelëse aneurizmose, ypaè të á Onkologijos mokslinio tyrimo institutà. Èia papunkta-
jeigu jos yra aterosklerozinës kilmës, susidaro prisieniniai vus tumorà ið ryklës pusës gautas stiprus arterinis kraujavi-
trombocitiniai kreðuliai, kuriø dalis atitrûksta ir nukeliauja mas, ir ligonë, átarus vidinës miego arterijos aneurizmà, at-
su kraujo srove á smegenø arterijas, taip sukeldami smege- siøsta á VGPUL Angiochirurgijos skyriø tyrimui ir gydy-
nø infarktà. Tokios aneurizmos manifestuoja iðeminiu mui. Apþiûrint ið iðorës nieko átartino nesimatë, taèiau ryk-
smegenø insultu ir diagnozuojamos aiðkinantis insulto kil- lës viduje, deðinëje pusëje, matësi didþiulis tumoras, be-
mæ: atliekant dvigubà miego arterijø skenavimà, angiogra- veik uþdarantis ryklæ. Atlikus dvigubà arterijø skenavimà
finá miego arterijø tyrimà ir kaklo srities kompiuterinæ to- ir angiografiná tyrimà, diagnozuota didþiulë deðiniosios vi-
mografijà (KT). Ji geriausiai parodo aneurizmos dydá, jos dinës miego arterijos aneurizma, prasidedanti tuoj nuo
lokalizacijà. Esant prisieniniams trombams jie gali uþimti miego arterijos bifurkacijos ir besiremianti á kaukolës pa-
didþiàjà dalá aneurizmos spindþio, ir angiogramoje aneu- matà. Taip pat diagnozuota prieðingos pusës vidinës miego
rizma atrodys daug maþesnë negu yra ið tikrøjø. arterijos kilpa su ryðkia septaline stenoze. Pabandþius
transkranijiniu dopleriu ávertinti Vilizijaus ratà, pasirodë,
kad kaukolës kaulai nepraleidþia ultragarso ir, perriðant vi-
dinæ miego arterijà, nebus galimybës monitoruoti deðinio-
KLINIKINIØ ATVEJØ APRAÐYMAS jo smegenø pusrutulio kraujotakà. Ligonë operuota dviem
etapais. Pirmuoju etapu rezekuota kairiosios vidinës mie-
Nors literatûroje raðoma, kad aneurizmas daþniau turi vy- go arterijos kilpa, taip normalizuojant kraujotakà kairio-
rai (santykis 2:1) nei moterys [1], mes operavome 2 vyrus sios vidinës miego arterijos baseine ir pagerinant kolatera-
ir 3 moteris. Ðiame straipsnyje apþvelgiame tik tikràsias vi- linæ kraujotakà deðiniosios vidinës miego arterijos basei-
dinës miego arterijos aneurizmas, nenagrinëdami pseudo- ne, jeigu jà tektø nuriðti. Po savaitës ligonei operuota deði-
aneurizmø, susidariusiø po miego arterijos endarterekto- nioji vidinë miego arterija. Naudotas autorinis [14] priëji-
mijø operacijø rezultatø. mo prie kaukolës pamato bûdas, taèiau aneurizma buvo
ðeivinë ir baigësi ties foramen caroticum externum, taigi
Pirmas atvejis rekonstrukcijai nebuvo distalinio vidinës miego arterijos
galo. Todël uþriðta deðinioji vidinë miego arterija virð bi-
76 metø vyras hospitalizuotas á Vilniaus greitosios pagal- furkacijos. Ji trombavosi. Tuoj po operacijos buvo labai
bos universitetinës ligoninës (VGPUL) Neurologijos sky- lengvo laipsnio kairioji hemiparezë dël hipoperfuzijos, ku-
riø su iðeminiu insultu kairiajame smegenø pusrutulyje. ri per savaitæ iðnyko, ir ligonë iðraðyta á namus. Po pusës
Atlikus dvigubà kraujagysliø skenavimà ir angiografiná ty- metø aneurizmos apimtis ryðkiai sumaþëjo, ji surandëjo.
rimà, diagnozuota kairiosios vidinës miego arterijos aneu- Ligonë laisvai ryja, kalba, hemiparezës reiðkiniø nëra.
rizma. Dvigubo skenavimo metu buvo matyti, kad aneu-
rizmoje yra prisieniniø kreðuliø. Iðeminis insultas traktuo- Treèias atvejis
tas kaip embolija ið aneurizmos. Kaklo KT tiksliai parodë
aneurizmos dydá ir lokalizacijà. Ligonis operuotas. Opera- 52 metø vyras pajuto, kad ryklëje yra tumoras, pasunkëjo
cijos metu transkranijinio doplerio pagalba uþdarius kai- ryjimas, prikimo balsas. Otorinolaringologas diagnozavo
riàjà vidinæ miego arterijà buvo nustatyta, kad kairiajame kairiosios balso stygos parezæ ir didelá auglá kairëje ryklës
65

3. P. Pauliukas
1 pav. Angiograma
A – deðiniosios vidinës miego arterijos priekinë projekcija. Aneurizma (rodyklë), iðsivysèiusi vidinës miego arterijos kilpos zonoje; B – ðo-
ninë deðiniosios vidinës miego arterijos aneurizmos (rodyklë) projekcija; C – kairioji vidinë miego arterija taip pat turi kilpà (rodyklë).
2 pav. Deðiniosios vidinës miego arterijos aneurizmos (rodyk- 3 pav. Paðalinta ir uþpildyta fiziologiniu tirpalu deðiniosios vi-
lë) kompiuterinë tomograma dinës miego arterijos aneurizma. Proksimalinis ir distalinis
vidinës miego arterijos galai uþriðti
pusëje. Átarta kairiosios vidinës miego arterijos aneurizma,
kuri patvirtinta vëliau angiografiðkai ir KT. Dvigubu ske- jo. Ligonis normaliai ryja, atsistatë balsas ir kairiosios bal-
navimu nustatyta, kad aneurizmoje yra prisieniniø kreðu- so stygos parezë, kuri buvo dël n. vagus pertempimo aneu-
liø. Ligonis operuotas. Perspausta vidinë miego arterija rizmos maiðu. Sumaþëjus aneurizmos maiðo apimèiai, su-
tuoj virð miego arterijos bifurkacijos. Transkranijiniu dop- maþëjo, o gal ir iðnyko buvæs n. vagus tempimas ar kom-
leriu nustatyta, kad perspaudus kairiàjà vidinæ miego arte- presija aneurizmos maiðu.
rijà kolateralinë kraujotaka kairiajame smegenø pusrutuly-
je pakankama. Naudojant autoriná bûdà bandyta pasiekti Ketvirtas atvejis
distaliná vidinës miego arterijos galà virð aneurizmos, ta-
èiau labai didelë aneurizmos apimtis neleido prie jo prieiti, 61 metø ligonë turëjo vertebrobazilinio kraujotakos nepa-
aneurizma tiesiog rëmësi á kaukolës pamatà. Todël buvo kankamumo simptomatikà, dël to tirta dvigubu skenavi-
nuriðta vidinë miego arterija tuoj virð bifurkacijos, ir aneu- mu, diagnozuota deðiniosios vidinës miego arterijos kilpa
rizma trombavosi. Jokio neurologinio deficito po operaci- ir aneurizma, kairiosios vidinës miego arterijos kilpa, abie-
jos ligoniui nebuvo stebëta, ir po 5 dienø jis iðraðytas á na- jø slanksteliniø arterijø perlinkimai su septalinëmis steno-
mus. Po pusës metø aneurizma surandëjo, apimtis sumaþë- zëmis. Ðiuos radinius patvirtino ir angiografija (1 pav.).
66

4. Ekstrakranijiniø vidiniø miego arterijø aneurizmø chirurginis gydymas: taktika, technika ir rezultatai
maiðo iðtekëjus kraujui, ji subliuðko,
atsirado pakankamai erdvës jai visið-
kai paðalinti ir gerai iðsipreparuoti
distaliná vidinës miego arterijos galà
(5 pav.). Paðalinus aneurizmà ir reze-
kavus kilpà, vidinë miego arterija su-
siûta galas su galu, taip atstatant per jà
normalià kraujotakà. 3 paveiksle ma-
tome paðalintà ir uþpildytà fiziologi-
niu tirpalu ðios ligonës aneurizmà. Li-
gonë po operacijos neturëjo jokio
neurologinio deficito, nebuvo galvi-
niø nervø ir ryklës raumenø paþeidi-
mo preparuojant aneurizmà, norma-
liai rijo ir 5-tà dienà iðraðyta á namus.
Po pusës metø ligonë neturi jokiø
4 pav. Naudojant autoriná priëjimo prie kaukolës pamato bûdà, iðpreparuota aneu-
skundø, yra visai sveika, nëra ir ver-
rizma tebrobazilinës simptomatikos.
1 – a.carotis interna proksimalinis galas; 2 – aneurizma; 3 – venter posterior musculi di-
gastrici; 4 – nukirptas ir atvestas á medialinæ pusæ processus styloideus su visais prie jo Penktas atvejis
besitvirtinanèiais raumenimis ir raiðèiais (baigiant operacijà jis prisiuvamas atgal á savo
vietà, atstatant visø ryklës raumenø funkcionalumà, susiuvamas ir m.digastricus); 5 – 58 metø moteris jautë sustiprëjusià
n. hypoglossus; 6 – n. glossopharyngeus; 7 – plexus pharyngeus; 8 – kaukolës pamatas. pulsacijà deðinëje kaklo pusëje. At-
siøsta angiochirurgo konsultacijai,
átariant miego arterijos aneurizmà.
Dvigubas skenavimas, o vëliau ir an-
giografija patvirtino esant deðiniosios
vidinës miego arterijos kilpà ir aneu-
rizmà prie pat miego arterijos bifur-
kacijos. Kairioji miego arterija taip
pat turëjo kilpà. Ligonë operuota.
Transkranijinë doplerometrija rodë
nepakankamà deðiniojo pusrutulio
kolateralinæ kraujotakà perspaudus
deðiniàjà vidinæ miego arterijà. Todël
iðpreparuotas distalinis vidinës mie-
go arterijos galas nestabdant per jà
kraujotakos. Perspaudus proksimali-
ná ir distaliná vidinës miego arterijos
galus, atvertas aneurizmos maiðas.
5 pav. Subliuðkusi ir iðvesta ið po visø nerviniø struktûrø þemyn, prie miego arteri- Kreðuliø jame nebuvo. Ávestas intra-
jos bifurkacijos, aneurizma arterinis ðuntas á distaliná vidinës mie-
1 – nukirptas proksimalinis a. carotis interna galas; 2 – distalinis a.carotis interna galas;
go arterijos galà, o kitas jo galas – á
3 – spaustukas, uþdëtas ant distalinio a.carotis interna galo; 4 – subliuðkusi aneurizma
bendràjà miego arterijà. Aneurizmos
maiðas paðalintas. Distalinis vidinës
Aneurizmos dydis ir lokalizacija patikslinti atliekant kaklo miego arterijos galas buvo pakankamai ilgas, kad bûtø ga-
srities KT (2 pav.). Siekiant likviduoti v/b simptomatikà ir lima implantuoti á miego arterijos bifurkacijà, kas ir buvo
pagerinti kolateralinæ deðiniosios vidinës miego arterijos padaryta. Baigiant siûti anastomozæ vidinis ðuntas paðalin-
baseino kraujotakà, kai ji bus operuojama dël aneurizmos, tas. Ligonë prabudo be neurologinio deficito. Pooperacinis
pirmuoju etapu atlikta deðiniosios slankstelinës arterijos periodas sklandus. Ðeðtà parà iðraðyta á namus.
rekonstrukcija. Po savaitës ligonei operuota deðinioji vidi-
në miego arterija. Perspausta vidinë miego arterija tuoj virð
miego arterijos bifurkacijos. Transkranijinë doplerometri-
ja rodë, kad kolateralinë kraujotaka deðiniajame smegenø APTARIMAS
pusrutulyje pakankama. Pasinaudota autoriniu priëjimo
prie kaukolës pamato bûdu (4 pav.). Iðpreparuota ir per- Vienu atveju aneurizma buvo aterosklerozinës kilmës. Ki-
spausta vidinë miego arterija virð aneurizmos. Nukirpta vi- tais 4 atvejais aneurizmos buvo dël ágimto vidinës miego
dinë miego arterija þemiau aneurizmos. Ið aneurizmos arterijos sienelës nevisavertiðkumo, displazijos. Ið ðiø
67

5. P. Pauliukas
4 atvejø 3 ligoniai aneurizmos pusëje ir prieðingos pusës vidinæ miego arterijà jos pradþioje tuoj virð miego arterijos
vidinëje miego arterijoje turëjo kilpas. Tai rodo, kad kilpos bifurkacijos, kad nutrauktume kraujotakà per aneurizmà jà
zonoje arterijos sienelë yra nevisavertë ir ið jos iðsivysto ðalinant. Tada aneurizmos maiðà galima be pavojaus dislo-
aneurizma. Tai árodyta histologiniais tyrimais, tiriant ope- kuoti á vienà ar kità pusæ, nebijant emboliniø komplikacijø.
racijos metu paðalintø vidiniø miego arterijø kilpø morfo- Iðpreparavus vidinæ miego arterijà distaliau aneurizmos
loginæ struktûrà [12, 13]. Kuo anksèiau diagnozuojama maiðo, ji perspaudþiama ir èia. Tada aneurizmos maiðà pa-
aneurizma, kuo maþesnë jos apimtis, tuo lengviau jà chi- tartina prapjauti. Ið jo iðbëga kraujas, jis subliûkðta ir atsi-
rurgiðkai paðalinti, kadangi lieka daugiau erdvës ties kau- randa daug laisvos erdvës chirurginiams veiksmams prie
kolës pamatu. Taip pat lengviau paðalinti aneurizmà, kuri kaukolës pamato: aneurizmos maiðo paðalinimui ir vidinës
yra arèiau miego arterijos bifurkacijos (toliau nuo kauko- miego arterijos rekonstrukcijai.
lës pamato). Todël vidinës miego arterijos aneurizmos turi
bûti ðalinamos ið karto jas nustaèius, nes laikui bëgant jos Gauta: Priimta spaudai:
didëja, atsiranda prisieniniai trombai, o galiausiai jos plyð- 2004 09 10 2004 09 22
ta. Esant aneurizmos átarimui ligonis pirmiausia turi bûti ti-
riamas dvigubu arterijø skenavimu, paskui atliekamas an- Literatûra
giografinis tyrimas ir KT. Dvigubas arterijø skenavimas
leidþia diagnozuoti prisieninius kreðulius aneurizmoje, o 1. Alberti N, Longo A, Marino S, et al. Il trattamento chirurgico
KT rodo tikslià jos topografijà ir dydá. Tuo tarpu angiogra- degli aneurismi delle arterie carotidi extracraniche. Chir Ital
fija rodo tik likusá laisvà nuo kreðuliø aneurizmos spindá. 2002; 54: 31–6.
Taèiau ANG vizualizuoja visas 4 magistralines kaklo arte- 2. El-Sabraut R, Cooley DA. Extracranial carotid ar tery
rijas ir intrakranijinius jø segmentus. Magneto rezonansinë aneurysms: Texas Heart Institute experience. J Vasc Surg
angiografija ar KT angiografija leidþia matyti Vilizijaus 2000; 31: 702–12.
rato bûklæ ir prognozuoti iðeitá, jeigu tektø operuojant nu- 3. Rosset E, Albertini JN, Magnan PE, et al. Surgical treatment
riðti miego arterijà. Ypaè svarbi yra transkranijinë dople- of extracranial internal carotid artery aneurysms. J Vasc Surg
2000; 31: 713–23.
rografija, leidþianti tiksliai nustatyti, ar uþteks kolaterali-
4. James AL, O’Malley S, Milford CA. Extracranial carotid ar-
nës kraujotakos tame smegenø pusrutulyje, nuriðus miego
tery aneurysm in a child: a diagnostic and surgical challenge.
arterijà. Jeigu yra kitos pusës miego arterijos ar slanksteli- J Laryngol Otol 1999; 113: 373–5.
niø arterijø hemodinamiðkai svarbios stenozës, jos pir- 5. Sidiropoulou MS, Giannopoulos TL, Gerukis T, et al.
miausiai turëtø bûti koreguotos, kaip paruoðiamasis etapas Extracranial internal carotid artery Salmonella mycotic an-
prieð vidinës miego arterijos aneurizmos rezekcijà, ypaè eurysm complicated by occlusion of the internal carotid ar-
jeigu manoma, kad gali tekti operacijos metu nuriðti vidinæ tery: depiction by color Doppler sonography, CT and DSA.
miego arterijà. Tai pagerina kolateralinæ smegenø kraujo- Neuroradiology 2003; 45: 541–5.
takà. 6. Bemelman M, Donker DN, Ackerstaff RG, Moll FL. Bilat-
Maþos aneurizmos ðalinimas nëra techniðkai sunki eral extracranial aneurysms of the internal carotid artery – a
operacija. Svarbu iðsaugoti nepakenktus n.hypoglossus, case report. Vasc Surg 2001; 35: 225–8.
glossopharyngeus, vagus, n. facialis kamienà ir ypaè – ple- 7. Dequanter D, Michel P, De Wilde P, et al. Anevrisme
mycotique de la carotide interne extra-cranienne. J Mal Vasc
xus pharyngeus. Autorius yra sukûræs chirurginio priëjimo
2003; 28: 151–4.
prie kaukolës pamato bûdà [14], ágalinantá iðvengti visø ðiø
8. Simionato F, Righi C, Scotti G. Post-traumatic dissecting an-
nervø pakenkimo ir leidþiantá operuoti vidinæ miego arteri- eurysm of extracranial internal carotid artery: endovascular
jà iki pat foramen caroticum externum. Tai labai svarbu vi- treatment with stenting. Neuroradiology 1999; 41: 543–7.
dinës miego arterijos aneurizmø, jos suþalojimø atvejais, 9. Keceligil HT, Unal R. 40-jahrige Patientin mit einem
rezekuojant aukðtas vidinës miego arterijos kilpas, bei Aneurysma der extrakraniellen Arteria carotis interna. Vasa
esant netipinei aukðtai ar ilgai aterosklerozinei plokðtei vi- 2003; 32: 99–101.
dinëje miego arterijoje, atliekant jos endarterektomijà. Re- 10. Angle N, Dorafshar AH, Ahn SS. Mycotic aneurysm of the
komenduoèiau visiems, operuojantiems ekstrakranijines internal carotid artery – a case report. Vasc Endovascular
vidines miego arterijas, ásisavinti ðá bûdà. Juo naudojantis Surg 2003; 37: 213–7.
galima operuoti vidinæ miego arterijà iki pat kaukolës pa- 11. Irwin RJ, Jacocks MA. Internal carotid artery pseudoaneu-
mato, iðsaugant intaktinius galvinius nervus, ryklës nervi- rysm related to pregnancy. Ann Vasc Surg 2000; 14: 405–9.
ná rezginá ir ryklës raumenis. Esant didelëms vidinës miego 12. Ïàóëþêàñ ÏÀ, Ìàöêåâè÷þñ ÇÊ. Èçìåíåíèÿ âíóò-
arterijos aneurizmoms galima pasinaudoti ir laikinu apati- ðåííåé ñîííîé àðòåðèè ïðè å¸ ïåòëåîáðàçíûõ èçãè-
áàõ è èõ êëèíè÷åñêîå çíà÷åíèå. Õèðóðãèÿ 1989;
nio þandikaulio sànario iðnarinimu [15] arba jo ðakos iðil-
9: 47–51.
gine osteotomija [16, 17, 18], taip pasidarant didesnæ erdvæ
13. Ìàöêåâè÷þñ ÇÊ, Ïàóëþêàñ ÏÀ. Ìîðôîëîãè÷åñêèå
aplink aneurizmà. Ðalinant aneurizmà su prisieniniais kre- èçìåíåíèÿ ñòåíêè ñîííûõ è ïîçâîíî÷íûõ àðòåðèé
ðuliais, labai svarbu, kad su ja manipuliuojant nesukeltume ïðè èõ ïàòîëîãè÷åñêèõ ïåðåãèáàõ è ïåòëÿõ. Àðõèâ ïà-
embolijos á smegenø arterijas. Dël to atlikus vidinës miego òîëîãèè 1990; 52(10): 53–8.
arterijos perspaudimo mëginá ir transkranijiniu dopleriu 14. ÏÏàóëþêàñ ÏÀ. Õèðóðãè÷åñêèé äîñòóï ê äèñòàëüíîé
nustaèius, kad kolateralinë kraujotaka tame smegenø pus- ýêñòðàêðàíèàëüíîé ÷àñòè âíóòðåííåé ñîííîé àðòå-
rutulyje iðlieka pakankama, bûtina uþdaryti (perspausti) ðèè ó îñíîâàíèÿ ÷åðåïà. Õèðóðãèÿ 1989; 3: 35–40.
68

6. Ekstrakranijiniø vidiniø miego arterijø aneurizmø chirurginis gydymas: taktika, technika ir rezultatai
15. Fisher DF, Clagett GP, Parker JI, et al. Mandib u lar 0,1% of all carotid artery diseases requiring surgery. Small
subluxation for high carotid exposure. J Vasc Surg 1984; aneurysms usually are asymptomatic and only large aneurysms
1: 727–33. appear as enlarging pulsatile mass in the pharynx and very sel-
16. Dichtel WJ, Miller RH, Feliciano DV. Lateral mandibuloto- dom - in the neck.. Nowadays they are found while performing
my: a technique of exposure for penetrating injuries of the in- duplex scanning of carotid arteries as a screening procedure, or
ternal carotid artery at the base of skull. Laryngoscope 1984; when they manifest as a cause of embolic cerebral infarction or
94: 1140–4. rupture into the pharynx.. From 1993 till 2003 year author has op-
17. Peter E, Larsen DDS, Smead WL. Vertical ramus osteotomy er ated 5 patients for extracranial in ter nal ca rotid artery
for improved exposure of the distal internal carotid artery: a aneurysms. In 2 cases the aneurysms were very large, reaching
new technique. J Vasc Surg 1992; 15: 226–31. and pressing the base of the skull, so that it was impossible to dis-
18. Mock CN, Lilly MP, McRae RG, Carney WI. Selection of the sect and control the distal end of internal carotid artery. In both
approach to the distal internal carotid artery from the second cases the internal carotid artery was ligated just distal to the bifur-
cervical vertebra to the base of the skull. J Vasc Surg 1991; cation of carotid artery and aneurysms thrombosed with no neu-
rologic sequelae due to sufficient collateral cerebral blood flow.
13: 846–53.
In 3 cases aneurysms were resected with „end to end“ anastomo-
sis of internal carotid artery. In one case indwelling internal ca-
P. Pauliukas rotid shunt was used due to inadequate collateral blood flow
when carotid artery was clamped. There were no neurologic defi-
SURGICAL REPAIR OF EXTRACRANIAL INTERNAL cit or swallowing disorders in all these 5 patients in the postopera-
CAROTID ARTERY ANEURYSMS: TACTICS, tive period. In all cases author used created by him surgical ap-
TECHNIQUE AND RESULTS proach to the base of the skull. In the article author presents his
experience in this field of vascular surgery and discusses the tac-
Summary tics and technique of surgery of the aneurysms of extracranial ca-
rotid artery.
Extracranial internal carotid artery aneurysm is a rare pathology. Keywords: surgical repair of extracranial internal carotid ar-
The incidence of extracranial internal carotid artery aneurysm is tery aneurysms.
Gerbiamieji straipsniø autoriai!
„Neurologijos seminarø“ redaktoriø kolegija skiria kasmetinius
prizus Baltijos ðaliø autoriams uþ geriausius straipsnius,
publikuojamus „Neurologijos seminaruose“:
Kvieèiame aktyviai bendradarbiauti!
69