Vokiečių mokslininkas griauna sveikos mitybos mitus
1. Vokiečių mokslininkas griauna sveikos mitybos mitus
Valgyti salotas - tas pats, kas kramtyti popierines servetėles. Moterys jas
mėgsta tik dėl jų sudėtyje esančios opiumui artimos medžiagos. Kaip kad vyrai
mėgsta alų, nes jo gamyboje naudojamos mielės - artimiausia medžiaga hašišui.
Garsus vokiečių dietologas Udo Pollmeris neigia tai, kas iki šiol laikyta įrodytais
faktais apie sveiką maitinimąsi.
Jis sukėlė audrą savo sveikata ir kūno linijomis susirūpinusioje Europos
visuomenėje, išleidęs griaunančias "sveiko maisto" mitus knygas "Valgyk ir mirk.
Chemija mūsų maiste", "Sergantys dėl sveiko maitinimosi", "Cholesterino
mitas", "Kas sveikas, tas miršta anksčiau".
Interviu savaitraštyje "Weltwoche" U.Pollmeris pasakoja apie vegetarizmo
žalą, griauna vandens gėrimo mitą bei atskleidžia vienintelį teisingos mitybos
principą "Valgyk tai, ko nori". Nėra tokio maisto, kuris būtų sveikas visiems. Kaip
ir nėra visiems sveiko batų dydžio. Mūsų kūnas geriausiai žino, kas jam tinka.
Taip teigia Europos organinės chemijos institutui vadovaujantis mokslininkas.
Virtuvė žmogaus evoliucijai - svarbi kaip ir kalba. Vegetarizmo šalininkams
U.Pollmeris pateikia žmogaus ir žmogbeždžionių virškinimo sistemos palyginimo
pavyzdį. Žmogaus plonosios žarnos yra gerokai ilgesnės už žmogbeždžionių, o
gaubtinė žarna - atvirkščiai: daug trumpesnė. Plonosios žarnos yra atsakingos už
greitą lengvai virškinamo maisto įsisavinimą, o gaubtinė - už balastinių medžiagų
šalinimą. Tuo remiantis, turėtų būti nesunku suprasti, kad žmogus sutvertas
taip, kad galėtų suvirškinti didelį lengvo maisto kiekį ir gerokai mažiau
neapdoroto, skirtingai nei žmogbeždžionės.
Dar keletas skaičių: žmogaus smegenys - trigubai didesnės už šimpanzės,
o virškinimo traktas - 40 proc. mažesnis. U.Pollmeris atkreipia dėmesį, kad
mūsų pakankamai atitolusios nuo šilumos šaltinio smegenys suryja ypač daug
energijos, nes dieną naktį reikia jose išlaikyti 36-37 laipsnių temperatūrą ir
aprūpinti jas energija.
Taigi mums reikia virtuvės, kuri yra biologinis žmogaus požymis.
Žmogbeždžionės niekada neturėjo viryklės, todėl jų žarnos prisitaikiusios prie
didelio kiekio neapdoroto maisto. Ugnis, sugebėjimas virti yra tapsmo žmogumi
pagrindas.
Keptos bulvės, kukuliai, dešrelės ir truputis salotų - tai geras maistas. Galų
gale, nuo seno kultūra labiausiai klestėjo ten, kur buvo daug lengvai virškinamo
maisto ir kur buvo įvaldytos maisto perdirbimo technologijos. "Mitybos
specialistai, rekomenduojantys grįžti prie grūdų ar neapdorotų augalų, turėtų
pirmiausia gerokai susimažinti savo dideles smegenis arba pasirūpinti dviem
metrais gaubtinės žarnos", ironizuoja mokslininkas.
Žalias neapdorotas maistas – nuodingas. Populiarus mokslininkas
kritikuoja susižavėjimą rupių miltų ir neapdorotų grūdų gaminiais. Gyvos būtybės
nenori būti suėstos. Gyvūnai gali apsiginti ar pabėgti, o augalai - ne, todėl jie
ginasi, pasitelkdami spyglius ar nuodus. Grūdinės kultūros ypač jautrios, todėl
apsiginkluoja iki dantų ir, jei jų "nenuginkluojame" kuldami, maldami ir kepdami,
atsiranda virškinimo problemų.
Neapdoroti grūdai sukelia skrandžio spaudimo pojūtį, sumažina apetitą, o
pakliuvęs į gaubtinę žarną, neįsisavintas krakmolas tampa skausmingo pilvo
pūtimo priežastimi.
Sojos "nauda" - sėkmingos rinkodaros pavyzdys. U.Pollmeris griauna ir
sojos naudingumo mitą. Jis tvirtina, kad tai - nuodingas augalas, kuris nėra
skirtas valgytii. Nefermentuotos sojos sudėtyje yra toksinų, kurie blokuoja
enzimų, atsakingų už baltymų skaidymą, darbą, o tai gali sukelti gastritą ir kitus
negalavimus.
Japonai sojos pupelėmis tręšė ryžių laukus, amerikiečiai jas naudojo
sėjomainai, o iki 1945 m. ir plastmasei gaminti. Atradus naftą, apsukrūs
verslininkai ėmė galvoti, kur dar soją pritaikius - bandė ja šerti gyvulius, bet
nesėkmingai. Tada nusprendė pabandyti soją įsiūlyti didesnę perkamąją galią
turinčioms, sveikata besirūpinančioms moterims bei sportininkams. Pasinaudota
2. puikiai veikiančiu grožio eliksyro metodu - neva sojos vartojimas
padarys "sveikais ir gražiais". Jei dieta vadintųsi "Einsteino dieta", niekas ja
nesidomėtų, pastebi chemikas.
Besaikis skysčių vartojimas - lyg nuodai. Didelė dalis interviu skirta
skysčių vartojimo mito sugriovimui. Mitybos ekspertai tvirtina, kad žmogui
kasdien reikia išgerti nuo 2 iki 3 litrų skysčių. "Bet kaip čia yra, kad agurko
sudėtyje yra 97 proc. vandens, o obuolio - 87 proc. Ar reikėtų agurką kuo nors
užkąsti ar obuolį kuo nors užgerti?", - klausia U.Pollmeris.
Lęšiuose yra 77 proc. vandens, netgi dešrelėje jo yra apie 60 proc. Kiekvienas
dietologas žino, kad rekomendacija gerti nejaučiant troškulio yra kvaila. Šis
patarimas jau sukėlė daugybę apsinuodijimų vandeniu. Ypač kenkia mažiems
vaikams: jie visur tamposi saldaus gėrimo gertuves ir ištisai gurkšnoja,
atitinkamai gaudami kalorijų, mažiau valgo ir jiems pritrūksta druskos. O juk be
druskų nėra šlapimo. Jei ir toliau jie gurkšnoja, gali susirgti.
Tas pats ir su sportininkais bei dietos besilaikančiomis moterimis.
Patarimas "mažiau druskos, daugiau vandens" veda tiesiai į mirtinus pavojus,
įsitikinęs dietologas. Už svorio sutrikimus atsakingas stresas. Sveikos mitybos
ekspertus garsusis chemikas ypač peikia dėl žmonių klaidinimo apie "teisingą"
svorį. Yra du įgimti kūno konstitucijos tipai: piknikai, linkę į apvalėjimą, ir
astenikai - liesieji. Svorį reguliuoja dvi sistemos - lytiniai ir streso hormonai.
Gamta surėdė taip, kad lytinių hormonų dėka mergaičių kūnas suapvalėja,
tai - gamtos duotas ženklas. O radę savo porą ir apsigyvenę kartu, įsimylėjėliai
pasunkėja. Ne todėl, kad sėdi ištisus vakarus, susikabinę už rankučių ir valgo
traškučius. Gamta - budri. Jei šalia atsirado patinėlis, turėtų atsirasti ir prieaugio,
todėl kad jis būtų gražus, ji prideda numanomai mamytei ant kiekvieno sėdmens
po kelis kilogramus. Pasunkėja ir numanomas tėvelis, nes nebelieka hormonų
pertekliaus, o kai krenta testosteronas - auga pilvukas.
Beje, gimus pirmajam vaikui, dauguma vyrų pasipuošia pilvukais.
Mokslininkas tikras, kad alus čia nekaltas. Vėlgi gamtos parėdymas, nes vyrai
labiau domisi jaunomis moterimis nei naujagimiais, o biologiškai tai - blogai, nes
motinai ir kūdikiui reikia dėmesio. Todėl gamta gerokai sumažina testosterono
lygį, kad vyrai taptų jaukesni, naminiai.
Svarbiausiu svorio kitimo faktoriumi mokslininkas laiko streso hormonus.
Stresinėse situacijose kūne gaminasi ypač daug kortizolio, kuris atsakingas už
riebalų atsargų kaupimą, taigi veda tiesiai į sustorėjimą. Todėl dietos pikniko tipo
žmones veikia atvirkščiai nei tikimasi: nuo streso jie tik dar labiau pilnėja. Tuo
metu antroji grupė - liesieji astenikai - išgyvendami stresą tik dar labiau liesėja.
Taigi, reikia keisti priežastį - žmogaus psichinę būseną, o ne maistą. Vaikai
storėja ne nuo bulvyčių.
Paklausus, kodėl vis daugėja vaikų su viršsvoriu, atsakymas vėlgi būtų - stresas.
Vienaoje konferencijoje vaikų gydytojai pateikė statistiką: trys ketvirtadaliai
storų vaikų yra iš išsiskyrusių šeimų. Ir žinoma, kuo stipriau jie spaudžiami
sveikai maitintis, tuo sparčiau auga papildomi kilogramai. Taip pat U.Pollmeris
tvirtina, kad vaikų dievinamos skrudintos bulvytės yra sveikas pasirinkimas.
"Daug bulvinių šeimos augalų yra nuodingi. Mes išvedėme veisles, kurios
gumbuose nuodų nebeturi, bet jų odelėje vis dar yra salonino, pagal nuodingumą
lyginamo su strichninu. Yra vienintelis būdas jį suardyti - skrudinti riebaluose.
Verdant nuodai nesuyra. Todėl vaikams tokios bulvės patinka ir jos jiems
reikalingos. 6-10 metų amžiaus vaikai greičiau sušąla nei suaugusieji dėl plonų
galūnių ir menko riebalinio sluoksnio, todėl jiems reikia kaloringo maisto", -
aiškina mokslininkas.
Priemonė valdyti žmones.
Reikia pastebėti, kad mokslininko atveju galioja visuotinis dėsnis - kuo
populiaresnės knygos, tuo agresyviau šios srities ekspertai puola autorių. Anot
U.Pollnerio, kalbama apie galią. Tam tikros žmonių grupės suinteresuotos skleisti
šiuos mitus, nes žinojimas suteikia slaptą valdžią. Anksčiau tai buvo Bažnyčia,
dabar - taisyklingos mitybos "popiežiai". Vokiečių mokslininkas H.K.Biesalskis
apie mitybos specialistus yra pasakęs: "Daugumą savo teiginių jie suformuluoja
3. dar prieš pradėdami mokslinius tyrimus".
Tie mitai nuolat griūna ir reabilituojamos senosios tiesos, kaip kad prieš
keletą metų išaiškėjo druskos kenksmingumo nepagrįstumas ar buvo patvirtinta
tai, kad saikingas alkoholio vartojimas paprastai yra susijęs su ilgaamžiškumu.
Jų tikslas - sukurti žmogaus galvoje pragarą: "Skaičiuok skysčius, kalorijas,
riebalus, stebėk vitaminus, Omega-3 rūgštis ir t.t. Jei ne - būsi storas, senas,
sergantis ir bjaurus". Atsiranda baimė, o kai žmogus bijo, nebegali logiškai
mąstyti ir tada galima juo manipuliuoti.