3. Ar gali būti bloga kelionė į šalį, kurioje belaukiant
bagažo, mus užkalbina vietinis, paklausia, kur
gyvensime, pasiūlo pasidalinti taksu iš oro uosto ir dar
mesteli, kad gali atlikti greitą Tel Avivo aprodymą savo
automobiliu? Bailus lietuvis manyje kvykteli, kad
nužudys ir apvogs, bet Izraelyje tuo net nekvepia.
Sveiki atvykę, lapkričio pradžioje čia +30 ir ore - taika.
5. Tel Avivas nėra sostinė, nėra net didžiausias miestas
Izraelyje, bet drąsiai giriasi, kad niekada nemiega. Ir
išties - turi, ką parodyti ir kur pakviesti. Paviršutiniškam
miesto prabėgimui keturių dienų užtenka. Jis visas
apeinamas su nedidele taksų ar autobusų (nevažiuoja
per Šabatą) pagalba. Tel Avivas atrodo ir elgiasi kaip
Europos miestas su švelniais nukrypimais.
10. Tel Avivas, kaip būdinga miestams su pinigais
dykumoje, yra pasiutęs dėl dangoraižių - stato juos ant
akių, kai kuriuos net visai vykusius. Bet architektūrinis
gražumas yra arčiau žemės - art noveau ir bauhausą
maišantis, kūrybinę ir intelektualinę praeitį
primenantis rajonas Neve Tzedek ypač vertas detalus
naršymo.
15. Šunys yra kur kas gerbiamesnė
rasė už kates, kurios šlaistosi
miaukdamos patvoriais ir
pakonteineriais be priežiūros.
Lojikams yra sukurti atskiri
parkai. Ten baisiai smirdi, o vyrai
bei moterys išsišiepę mezga
pažintis.
30. Žydų šiuolaikinis menas, iš to, kas plačiai paskleista
per kelis talpaus Tel Aviv Museum Of Art aukštus, nėra
tas, apie kurį rašytum atvirutes, tiesa, vietinio meno
scena - gaji ir gyvybinga. Absoliutus atradimas Ron
Gilad, kurio sienos verkia, pieštukai leidžia dūmus, o
virš muziejaus budėtojų galvų šviečia aureolės.
31.
32. Pribloškiantis dalykas muziejuje yra asmeninės
kolekcijos, padovanotos prakutusių žydų. Van Gogh?
Picasso? Dali? Magritte? Gauguin? Gali vardinti ir
pavargti - į kiekvieną klausimą atsakymas teigiamas.
Jie turi viską. Galvos kalkuliatorius nebuvo pajėgus
suskaičiuoti “asmeninių kolekcijų” vertės.
33.
34. Dar vienas būtinas muziejinės piligrimystės taškas Design Museum Holon, šalia Tel Avivo esančiame
mažame mieste, kurio didysis pasigyrimas - NBA
žaidžiantis krepšininkas. DMH kabo turtinga paroda
apie dviračius, paneigianti kvailą posakį, kad dviračio
antrą kartą neišrasi. Aišku, kad išrasi.
37. Reiktų ilgiau pagyventi, kad suprastum tautos
bruožus, nenupieštus žiniasklaidos ar stereotipų. Bet
visi, kuriuos sutikome būdavo arba labai malonūs ir
bendraujantys, arba vidutiniškai malonūs, bet su geru
humoro jausmu. Jie laisvai kalba angliškai ir puikiai
žino Lietuvą, bet tik tuo atveju, jei sakai hebrajiškai “Lita”.
40. Europietiškai brangu. Jei eini gerti, valgyti, žiūrėti į
pagirtas vietas, pasiruoši 30-40 litų už taurę vyno, ar
kokteilį, o vakarienė dviems 200-300. Nakvynė, jei
nebekpekini, nuo 400. Žinoma, yra gatvės maistas,
viešbučiai atokiau nuo centro ir aibė biudžetinių
opcijų. Jiems gal lengviau - profesionalaus kario alga
siekia 20k.
42. Pilvo skalėje, kurioje mėsos gabalas Romoje yra 10, o
dienos pietūs Pomodoro Vilniuje - 1, Tel Avivas būtų 9.
Skanu žiauriai. Bet kaip ir visur, reikia palandžioti ir į
priešingą miesto galą nueiti. Tvirčiausi pasiūlymai yra
susiję su pita (ir joje sutalpintu Viskuo), mėsa ir jūros
derliumi. Būtų labai gėda neparagauti humuso. O
nuotraukoje esančioje Miznon - virtai-kepto kalafioro.
43.
44. Nori užkandžių - Manta Ray gauni visus pažiūrėti ir
nekultūringai pabaksnoti pirštu. Jiems visiškai nereikia
stengtis, kai viskas taip šviežia. Pvz., kalmarai.
45.
46.
47. Kaip gali toks paprastas dalykas kai miltai su vandeniu
būti toks skanus. Daugumoje vietų pita keičia formą ir
patiekimo būdą, bet beveik be prašovimų yra
skanesnė už kone bet kokią duoną Europoje.
48.
49.
50. Jie siaučia su mėsa. Čirškina ją ant akmens, įdėto tavo
lėkštėje. Troškina su septyniolika prieskonių. Kepina su
anakardžiais. Pabandytum paaiškinti, kad esi valgęs
skanesnės - deportuotų.
51.
52. Vieta, kuriai verta atiduoti bet kurią paros dalį Benedict, nes ten pusryčiai 24/7. Ir amžina eilė, ypač
brunch’ų metu. Bumba eilėje sustoję, saugo, kad
nepralįstum, ir atsisėdęs prie savo porcijos supranti
kodėl - kaip retai būna su ėdyklomis, čia itin skanu.
53. Nemoka Rytuose su saldumynais
elgtis - persaldina žiauriai. Pažiūrėkit į
tas prifarširuotas spurgas (sufganijot),
kurių valgymas per aštuondienę
Hanuką pasiekia piką.
54. Nemoka tradicinių desertų, bet kam jų reikia, kai yra vaisiai, kurie galėtų vienas
ant vieno persimesti su Tailandu. Granatai - jie dar ir religinio simbolizmo turi su
savo šimtais sėklų. Dragon fruit - burokas, vedęs kivį. Ir šio sezono laimėtojas Cherimoja (Markas Twainas sakė, kad tai skaniausias žmogui žinomas vaisius).
Lietuvio žiniai: mes savo šaly, jei ir valgome, tai nebent kažkokias išvardintųjų
karikatūras.
58. Tarnyba armijoje privaloma vyrams ir moterims. Religiniai
niuansai, ligos nuo to atleidžia, bet nuo 18-os tarnauji 3
arba 2 metus. Vėliau kasmet atlieki po 14 dienų
rezervinės tarnybos su pilnu atlyginimu. Sociologai
įžvelgia kai ką įdomaus: tarnyba lemia nesveiką Izraelio
start-upų kiekį. Logiška: kai kasmet sutinki šimtus
nepažįstamų iš skirtingiausių sferų, idėjos gimsta.
60. Priešingai, nei galėtum įtarti, didžioji dalis žydų netikintys ir dalis jų rauko nosį prieš ortodoksus ar
hasidus dėl jų nedarbingumo, netarnavimo armijoje.
Kaip bebūtų - turistui jie visuomet gražus kadras ir
apžiūrinėjimo objektas. Ypač kai kažkurios religinės
grupės atstovai sustoja su vienatūriu šalia prekybos
centro ir šoka pagal Eurobeatą.
61.
62.
63. Nėra geresnės vietos už Jeruzalę pajausti koks dirbtinai
sureikšmintas fenomenas yra The Religinis Konfliktas. Čia
viskas pasiutusiai persipynę: ten guli Jėzus, o už kelių
šimtų metrų yra trečia pagal šventumą vieta islamui. Jėzus
Korane - pranašas; judaistams ir katalikams super svarbus
buvo Mozė, arabai ir žydai meldžiasi prie tos pačios sienos,
o Jeruzalė tuo pat metu ir Izraelio, ir Palestinos sostinė.
65. “Pamogy!”, bliauna per visą paplūdimį tuktelėjusi moteris
gulėdama ant nugaros Mirusios jūros vandeny. Vanduo toks
druskingas, kad laiko ją lyg ant rankų. Tiesa, jei pakištum galvą
ar akis po juo - “pamogy” klyksi ir tu. Tikima, kad tas vanduo turi
35 mineralus ir tuo naudojantis japonų turistams plaunamos
smegenys tol, kol jie iššluoja visas Dead sea grožio priemones.
Vandens telkinys, kuriame nėra nieko gyvo laikomas žemiausia
vieta visoje Žemėje. Musės ten taip pat žemo lygio - įkyrios.
DEADSEA
67. Izraelis myli Ameriką, kur nemylės, kai virš 100 mlrd.
oficialios paramos davė, bet sankryžą, kurioje nėra
jokių ženklų, nei pagrindinės nei šalutinės gatvės, vis
tiek vadina Teksasu. Ironiškai Teksasas yra arabiškoje
Jeruzalės dalyje.
69. Jame negalime fotografuoti, įėjimas laisvas, o viskam
nuodugniau peržiūrėti neužtektų ir savaitės - Yad Vashem
yra grandiozinis ir smulkmeniškas genocido muziejus.
Lietuva ten minima ne kartą ir ne du, o Kovno getui skirtas
net ištisas flangas. Statistika, kurios muziejuje apstu,
nekokia - mes kaip šalis buvome viena uoliausių žydų
naikintojų, kiekiu prilygdami visai Vokietijai.
71. Bar Mitzvah yra trylikamečio berniuko tapimo suaugusiu
religinė šventė, kuri švenčiama net ir netikinčiųjų. Vaikai
mokosi, skaito Torą, eina sinagogon, vėliau puotauja. Iš šono
stebint atrodo, kad ne visi vienodai susikaupę ir ne tokie jau
rimti kaip galėtum tikėtis. Mergaitės suaugusiomis tampa
dvylikos ir tai pažymima Bat Mitzvah. Dovanos - dažniausiai
pinigai. Kai kurie lunatikai įsigudrina švęsti ir šunų mitzvas.
73. Ji turi daug vardų ir daug galimų formų bei audinių
(būna ir kamufliažinių), bet esmė ta pati - vyrai nešioja
šitą galvos priedangalą, rodydami pagarbą dievybei.
Kipa primena, kad visi lygūs, o virš tavęs yra tik dievas.
Žiopliems turistams vienkartinės kipos paruoštos prie
visų žydams šventesnių vietų.
75. Viena smagiausių kelionės dalių - galimybė prasibrauti pro būrius
lengvatikių ir ortodoksų bei sukišti savo ant lapo surašytus norus į
plyšį Vakarų sienoje. Norai, jei užrašyti ne abstrakčiai (“noriu
taikos”) išsipildo. Todėl, kaip mano bičiulis padarė, protinga
užrašyti tikslią sumą pinigų, kurią nori gauti, kur ją pervesti, dėl
viso pikto savo asmens duomenis. Taip viskas vyks sklandžiau.
Tiesa, sunkinanti aplinkybė, kad pasirodo, yra sienos sanitarai - jie
reguliariai surenka senus lapelius, atlaisvindami vietos naujiems.
77. Senojoje Jeruzalėje net ateistui sunku likti skeptišku 6000 metų miesto istorija ir visų didžiųjų monoteistinių
religijų lopšys, nors ir atmiežtas turistais, yra stebuklingas.
Skaidrėje prieš tai - popiktis tikintysis meldžiasi prie
karaliaus Dovydo kapo. Nespėji iškvėpti ir jau stovi
patalpoje, kurioje valgyta Paskutinė vakarienė. Tas pats, kas
apsilankyti kambaryje, kuriame vilkas suvalgė
raudonkepuraitę. Sakau - magiška.
79. Ar saugu ten? Labai. Nuo to, kad tikrai gali klaidžioti
laisvai ir pasiklįsti niekieno nesumuštas ar neapvogtas,
iki karinės įtampos - ji galbūt jaučiama žiniasklaidoje,
bet tikrai ne gatvėse. Taip, konfliktai ir politinės įtampos
eskaluojamos smarkiai ir tai savita gynybos ir grąsinimo
forma, bet išsišiepęs kareivis su mobiliaku ar Prada
akiniais dažnesnis nei rimtas kareivis su automatu.
81. Jei Tel Avivas yra naujas kūrinys (vos vos šimtas metų!),
tai jo senoji dalis Jaffa minėta egiptiečių,
apgyvendinta graikų, deginta romėnų. Akmeninis
delno dydžio senamiestis vertas kiekvieno užlipto
laipto, o aplink jį pabirusios gatvės pilnos humuso
vietų ir barų, barų, barų.
82. ČI A B U VĖ A P IE SE ZON US :
!
NEĮMANO M A n uo g e g už ės ik i r u g sė j o
N UOSTABU nuo r u g s ėj o i k i l a p kr ičio +
nu o ko vo i ki g eg už ės
ŽIEM A n u o l apk r ič io i k i ko vo
91. GYV ENT I
APLANKYT I
PAS IVAI KŠČI OT I
SHENKIN HOTEL
TEL AVIV ART MUS EUM
OLD JAFFA
HOLON DESIG N MUSEUM
LILENBLUM GATVĖ
!
!
!
NE VE TZE DE K
VALGYTI
IŠGE RT I
NUVAŽI UOTI
mė sos HATR AKLI N
BICICLETTA
JE RUZALĖN
!
pi tų M IZNON
!
avienos T HE B ROTHER S
!
pu sryčių BENEDICT
!
jūros M ANTA RAY
!
SOCIAL CLUB
!
PA STE L
!
!
MIR USION JŪR ON
!
mums gyrton MASADO N
PORT SAID
!
barai OLD JAF FA
PAS KAI TYTI
SARAH G LIDDEN komiksą HOW
TO UN DE RSTAND IS RAE L IN 60
DAYS OR LES S